Parama ukrainiečiams: Šiaulių miesto vadovai kreipėsi į gyventojus

Paskelbus šalyje nepaprastąją padėtį, Šiaulių miesto vadovai pirmadienį kreipėsi į gyventojus su priminimu, kaip elgtis. Taip pat atkreipė dėmesį dėl Ukrainos pabėgėlių nuo karo. Šiauliečiai aktyviai įsitraukė į pagalbą tiek humanitarine pagalba daiktais, tiek apgyvendinimu. Savivaldybė savo ruožtu tariasi su verslu, Užimtumo tarnyba ir teisininkais, kaip galėtų prisidėti pinigais, apgyvendinimu, socialinėmis garantijomis ir kitomis priemonėmis.

Nepaprastoji padėtis

Pirmadienio spaudos konferencijoje į šiauliečius kreipėsi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. Vienas iš miesto vadovų atkreipė gyventojų dėmesį, ką reiškia Lietuvos Respublikos Prezidento įvesta nepraprastoji padėtis šalyje nuo šių metų vasario 24 d. iki kovo 10 d. vidurnakčio.

A. Bartulis nuramino gyventojus, kad tokios padėties įvedimas šalyje buvo konkrečiai apibrėžtas: pašalinti grėsmę rimčiai ir viešajai tvarkai. Valstybės institucijoms šiuo sprendimu tik suteikta teisė naudoti rezervo lėšas, taip pat pasienio zonoje taikoma griežtesnė sienos kontrolė ir automobilių judėjimo patikra.

„Patruliuojantiems pareigūnams pasienio zonoje leidžiama apieškoti automobilius dėl galimo ginklų gabenimo, tačiau daugiau niekas nesikeičia, gyventojams nerimauti nėra pagrindo. Karo grėsmės šalyje neturime, tik kibernetinių atakų grėsmė ir melagienos socialiniuose tinkluose“, – kalbėjo A. Bartulis.

Portalui „Etaplius“ pasiteiravus, ar Šiaulių miesto savivaldybė nėra gavusi papildomų rekomendacijų dėl Zokniuose esančios karinės aviacijos bazės, A. Bartulis aiškino, kad kol kas padėtis šalyje stabili, situaciją stebi ir vertina Krašto apsaugos ministerija ir kitos institucijos.

„Jeigu kas kiltų, būtų paskelbta, rekomendacijų kol kas negavome jokių“, – teigė Administracijos direktorius.

Klausimas dėl sutarčių

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas viešoje erdvėje sulaukė kritikos iš kolegų ir kitų miesto vadovų, kai pasiūlė bendradarbiavimo sutartis su Rusijos miestais (Kaliningrado srityje) ne nutraukti, bet laikinai sustabdyti, nors kitos šalies savivaldybės priėmė greitus principinius sprendimus panašias bendradarbiavimo sutartis nutraukti, vos tik Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

„Bendradarbiavimo turinio mes nematome su tais miestais, kurių šalis vykdo karinę agresiją“, – neįprastai trumpai atsakė A. Bartulis į portalo „Etaplius“ klausimą, kokia būtų jo kaip vieno iš miesto vadovų nuomonė ar reikėtų bendradarbiavimo sutartis nutraukti.

Šiandien oficialiai Savivaldybės tinklalapyje paskelbta, kad Šiaulių miesto mero Artūro Visocko sprendimu stabdomas Šiaulių bendradarbiavimas su Baranovičių (Baltarusija) ir Kaliningrado (Rusija) miestais. Galutinį sprendimą dėl partnerystės sutarties nutraukimo artimiausiomis dienomis priims Šiaulių miesto savivaldybės taryba.

Piniginiai klausimai

Kiek anksčiau buvo paskelbta žinia, kad iš karo veiksmų zonos Ukrainoje prasidėjo masinė evakuacija ir į Lenkiją bei Lietuvą ėmė vykti pabėgėlių srautas.

Administracijos direktorius atkreipė šiauliečių dėmesį, kad visi galintys prisidėti prie pabėgėlių apgyvendinimo gali registruotis portale stipruskartu.lt arba skambinti miesto koordinavimo skyriui trumpuolu telefono numeriu 1863, kur būtų suteikta visa reikiama informacija.

Savivaldybė savo ruožtu tariasi su miesto viešbučius, maitinimo įstaigas valdančiais verslininkais, aiškinasi su teisininkais, kokią pagalbą gali suteikti iš savo pusės.

„Savivaldybės rezerve turime 50 tūkst. eurų, kuriais galime apmokėti už apgyvendinimą, maitinimą verslui. Aiškinamės su teisininkais, ar galime suteikti piniginę paramą Ukrainos miestui, su kuriuo turime bendradarbiavimo sutartį ir gavome jų raštą dėl paramos. Teisiškai savivaldybė gali būti paramos gavėja, bet nežinome, ar galime mokesčių mokėtojų pinigus panaudoti skiriant piniginę paramą kitos šalies savivaldybei“, – teigė A. Bartulis.

Sprendžia dėl apgyvendinimo

Savivaldybės skaičiavimu, preliminariai iš verslo pusės ir savo turimais resursais galėtų priimti per du šimtus pabėgėlių, neskaičiuojant užsiregistravusių gyventojų.

Kol kas sprendžiama dėl Savivaldybės valdomų pastatų, nors uždarytų mokyklų atverti neskubama.

Dėl profesinio ir aukštojo mokslo studentų bendrabučių panaudojimo, pasak A. Bartulio, veiksmus koordinuoja ministerijos, Savivaldybė duomenų neturi.

„Jeigu bus poreikis priimti daugiau pabėgėlių, atsuksime šildymą, patvarkysime mokyklas, kad jose galėtų apsigyventi atvykę žmonės. Kiekvieną dieną stebime situaciją, kol kas užtenka mūsų turimų pastatų, kurių paruošimui nereikia papildomų priemonių. Dėl aukštųjų mokyklų bendrabučių derina pačios įstaigos su ministerija“, – teigė A. Bartulis.

Humanitarinė pagalba

Savivaldybė kartu su savo įmone „Busturas“ į Ukrainą siunčia du autobusus, kuriais bus nugabenta humanitarinė parama. Atgal autobusais grįš nuo karo bėgančios ukrainiečių šeimos.

A. Bartulis taip pat padėkojo šiauliečiams, kurie aktyviai atsiliepė į „Raudonojo kryžiaus“ kvietimą prisidėti humanitarine pagalba. Trijų dienų planas įgyvendintas per trumpiau nei vieną dieną. Norinčių padėti žmonių yra žymiai daugiau.

„Džiugu, kad šiauliečiai taip aktyviai dalyvavo, pats buvau vietoje, nuvežiau paramą, mačiau žmonių nuotaikas. Čia iššūkis logistikai. „Raudonasis kryžius“ turi profesionalią komandą, kai tik susitvarkys su logistika, vėl paskelbs žinią apie renkamą paramą“, – sakė A. Bartulis.

Šiauliečiai taip pat gali prisidėti kraujo donoryste.

„Šiaulieti, jei gali priimti bent vieną karo pabėgėlį, registruokis, jei gali būti kraujo donoru, registruokis arba atvyk į Nacionalinio kraujo centro padalinį S. Daukanto g. 90, būkime su ukrainiečiais ne tik broliais, bet ir pasidalinto kraujo broliais“, – ragino A. Bartulis.

Teisinis statusas

Svarbus klausimas ir atvykstančių Ukrainos pabėgėlių teisinis statusas. Šiaulių verslininkai dar anksčiau išreiškė palaikymą ir siūlymą įdarbinti atvykstančius, tačiau kyla klausimų, kaip ne Europos Sąjungos piliečius legaliai įdarbinti, užtikrinti jiems socialines garantijas, medicinos paslaugas ir ugdymą darželiuose, mokyklose.

„Dabartinis teisinis reguliavimas nėra palankus atvykstantiems ukrainiečiams, bet čia klausimai centrinei šalies valdžiai, kuri priima įstatymus, skelbia nutarimus. Turėsime susitikimą su verslu ir Užimtumo tarnyba, šalyje veikia mūsų piliečių integracijos į darbo rinką schemos, manau, analogiškai galime teisinėmis priemonėmis sudaryti sąlygas legaliai įsidarbinti pabėgėliams, užtikrinti jiems nepriklausomą pajamų gavimą, socialines garantijas“, – teigė A. Bartulis.

Medikai savanoriai

Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie renkamus medikus savanorius, kurie vyks į karo zoną Ukrainoje padėti sužeistiems gydyti. Spaudos konferencijoje dalyvavusi Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorė Česlova Špūrienė teigė, kad kol kas yra užsiregistravę keturi ligoninės gydytojai – anesteziologai. Jų kaip tik pačiai ligoninei labai trūksta.

„Dviem savaitėms misija, gal sugebėsime išleisti. Manau, kad tai ne paskutiniai mūsų ligoninės gydytojai, tikėtina, bus daugiau, registracija tik prasidėjo“, – teigė ligoninės direktorė.

Savivaldybės pavaldume esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai ir slaugytojai taip pat gali dalyvauti misijoje. Tačiau A. Bartulio teigimu, Savivaldybė neturi duomenų, kiek poliklinikos darbuotojų registravosi į misiją.

„Registraciją centralizuotai vykdo ministerija. Gydytojai ruošiami, apmokomi ir tik tada jie siunčiami į misiją. Mes duomenų neturime ir nerenkame“, – teigė A. Bartulis.