Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Konkurencijos taryba informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad viešosioms įstaigoms „Krepšinio rytas“ ir Vilniaus miesto futbolo draugija „Žalgiris“ numatyta papildoma po pusę milijono eurų parama gali būti laikoma valstybės pagalba, apie kurią būtina iš anksto informuoti Europos Komisiją.
Vilniaus miesto savivaldybei išsiųstame rašte Konkurencijos taryba atkreipė sostinės politikų dėmesį, kad profesionalūs sporto klubai vykdo ūkinę veiklą (dalyvauja varžybose, parduoda bilietus, varžybų transliavimo teises ir atributiką, pasirašo žaidėjų perėjimo susitarimus, teikia reklamos paslaugas), todėl yra laikomi ūkio subjektais, kuriems taikomos konkurencijos taisyklės.
„Savivaldybė, skirdama paramą profesionaliems sporto klubams, suteikia jiems pranašumą, kuris gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai. Rinkos sąlygomis veikiantys profesionalūs sporto klubai, siekdami pasisamdyti geresnius žaidėjus ir trenerius ar įsigyti geresnę treniruočių įrangą, turėtų investuoti savo privačias lėšas“, – sakė Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė.
Atsižvelgdama į tai, kad savivaldybė nuolat teikia paramą profesionaliems sporto klubams, Konkurencijos taryba priminė, kad iš valstybės išteklių ūkio subjektams teikiama parama gali būti laikoma valstybės pagalba, o prieš ją skiriant būtina pranešti Europos Komisijai. Derinti su Europos Komisija nereikia tik nedidelės vertės valstybės paramos (de minimis pagalbos), kuri daro nežymų poveikį prekybai ir konkurencijai tarp Europos Sąjungos narių. Didžiausia de minimis pagalba vienam ūkio subjektui per 3 mokestinių metų laikotarpį negali viršyti 200 000 Eur.
Su Europos Komisija nesuderinta valstybės pagalba yra laikoma neteisėta, todėl nacionaliniai teismai ar Europos Komisija, kreipusis suinteresuotoms šalims, gali priimti sprendimus tokią pagalbą išieškoti iš pagalbos gavėjų su palūkanomis. Be to, trečiosios šalys, kurioms buvo pakenkta teikiant neteisėtą valstybės pagalbą, pavyzdžiui, konkuruojantys sporto klubai, gali pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo.
Konkurencijos taryba paprašė Vilniaus miesto savivaldybės iki rugsėjo 18 d. informuoti, kokių veiksmų ji ketina imtis, kad įteisintų profesionaliems sporto klubams teikiamą valstybės pagalbą.
Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į tai, jog profesionaliems sporto klubams pagalbą teikia ne viena savivaldybė, bendradarbiauja su Lietuvos savivaldybių asociacija sprendžiant profesionaliems sporto klubams skiriamos galimai neteisėtos valstybės pagalbos problemą.