Panevėžio rajono turgaviečių prekeiviai piktinasi „kvapniomis“ lauko būdelėmis

Nors Europos Sąjungos patvirtintose direktyvose reikalaujama, kad lauko tualetų ilgainiui – iki 2023 metų – turi nebelikti, bet lauko būdelės dar puoš Lietuvos miestelių viešas erdves.

Tokie primityvūs pastatai išliks ir Panevėžio rajono gyvenvietėse, kuriose yra įteisintos viešosios prekybos erdvės, vadinamosios turgavietės. Panevėžio rajone minėtų prekyviečių, kurioms išduoti leidimai prekybai – 63.

Panevėžio rajone 2020 metais iš viešųjų prekybos erdvių surinkta per 2453 eurus mokesčių. Iš jų Upytės prekeiviai pernai sumokėjo 110,50 euro, o Naujamiesčio – 165,6 euro.

Kvapai riečia nosį

„Mes mokame už prekybos vietą. Vienas vadinamasis stalas dienai kainuoja 1,20 euro. Norėtųsi, kad už surinktus pinigus būtų pastatytas tualetas. Juolab kad dabar yra ir biotualetų, kuriuos galima pastatyti visai netoli nuo prekybos vietos. Tiesa, netoliese yra lauko tualetas, bet atidarius būdelės durys iškart norisi užtrenkti jas – kvapai riečia nosį. Be to, per vieną dieną žmogus tualete apsilanko ne vieną kartą, o kai lauko būdelė tolokai, tai tenka bėgti iki artimiausių krūmų“, – kalbėjo Naujamiesčio prekyvietėje padėvėtais rūbais prekiaujanti Regina ir teigė, kad panaši situacija yra ir Upytėje.

Yra lauko tualetas

Naujamiesčio seniūnijos seniūnas Jonas Sankaitis laikraščiui „Tėvynė“ patvirtino, kad turgelyje prekeiviai darbuojasi kone kiekvieną dieną.

„Padėvėtais rūbais žmonės prekiauja visomis dienomis, išskyrus pirmadienį. Prekyvietė – mišri, nes prekiaujama ir daržovėmis bei atvažiuoja autoparduotuvė, kuri prekiauja mėsa“, – teigė seniūnas, o išgirdęs skundą, kad prekeiviai turi problemų dėl tualeto, aiškino, kad jų paslaugoms yra lauko tualetas.

„Lauko tualetas yra, bet iki jo reikia paeiti. Tualetas nėra ypatingas, kaip ir visi lauko tualetai. Tačiau jį tvarkome, nebent dabar, kai atostogauja kiemsargė, tvarkos trūksta. Nesmirdi ten, bet miesto žmogui nelabai patiktų – patogumų nėra. Planavome pirkti biotualetą, bet dar sprendimo nepriėmėme. Svarstome – su lėšomis nėra gerai. Be to, palikus jį neužrakintą po nakties gali būti sugadintas. Nežinai, kam gali biotualetas užkliūti“, – aiškino J. Sankaitis ir teigė, kad linkę mąstyti apie biotualetą.

Pasak seniūno, prekybos vieta dienai kainuoja 1,20 euro, o mėnesiui – 12 eurų.

„Tačiau šios surinktos lėšos keliauja į Savivaldybės biudžetą. Seniūnija šiais pinigais negali naudotis. Beje, ne karantino metu prekeiviai naudodavosi seniūnijos tualetu, bet paskalbus pandemiją seniūnijos durys užrakintos ir į tualetą turgaus prekeiviai nepatenka“, – prisipažino seniūnas J. Sankaitis.

Priklauso nuo žmonių elgesio

Upytės seniūnijos seniūnas Giedrius Koženiauskas teigė, kad vieša prekybos vieta gyvenvietėje yra.

„Veikla vyksta, kada patys prekybininkai sugalvoja. Jie sumoka mokesčius, o mes išrašome leidimą prekybai. Skundų, kad nėra tualetų – nesulaukėme. Netoli prekybos vietos, už beveik 200 metrų, yra kapinės, o ten – lauko tualetas. Todėl problemos nėra. Tualetą prižiūri kapų prižiūrėtoja. Lauko būdelės yra tokios, kokios yra. Pastačius biotualetus, problemų irgi pasitaiko. Viskas priklauso nuo žmonių elgesio, – sakė seniūnas ir teigė, kad viešoje prekybos erdvėje Upytėje prekiauja nedaug prekeivių ir pastarieji prekiauja daugiausia padėvėtais drabužiais.

Yra parapijos namai

Su tualetais Panevėžio rajone problemų turi ne tik viešos prekybos vietos, bet ir bažnyčios. Naujamiesčio šv. Mato bažnyčioje nėra tualeto, bet klebonas Raimondas Kazlauskas problemos nesureikšmina.

„Taigi žmonės ateina pasimelsti, o ne tualeto ieškoti. Problemos nėra. Jeigu prispiria reikalas, netoli yra parapijos namai. Dar ir palydime. Nežinau, kaip yra kitose Panevėžio rajono bažnyčiose – ne visas esu apvažiavęs. Žinau, kad Panevėžio miesto bažnyčiose tualetai yra vietoje. Naujamiesčio bažnyčioje tikrai nėra tualeto, bet išeitis – naudotis parapijos namų tualetu. Visi parapijiečiai žino. Puikiai suprantu, kai prispiria žmogų… Čia ne valgyti, laukti negali“, – atvirai kalbėjo klebonas ir teigė, kad Naujamiestyje viskuo pasirūpinta.

Lauko tualetai ir primityvūs nuotekų valymo būdai turėtų išnykti, bet visų vadinamųjų lauko būdelių išnaikinti nepavyks. Primityvūs pastatai išliks kone kiekviename miestelyje, gyvenvietėje. Šie pastatai išliks kapinėse, netoli turgelių ir kitose vietose. Liks jų ir Panevėžio rajono vietovėse, kurios nutolusios nuo didesnių gyvenviečių ir ten nėra privesta centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Be to, kiekvieno lauko tualeto neprijungsi prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.

Panevėžio rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Rimas Samkus:

„Kur išplėtotas viešas vandens ir nuotekų tvarkymas bei prie centralizuotos sistemos prisijungę 98 procentai gyventojų, ten lauko tualetų nebeliks. Tačiau kapinėse, turgeliuose lauko tualetai išliks. Išliks jie ir kitose vietose. Jeigu kapinėse arba turgelyje yra lauko tualetas, tikrai nebus tiesiama centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos atšaka. Tai kainuotų didelius pinigus. Be to, tai ne tas vartotojas – lauko tualetu kapinėse arba turgelyje naudojasi ne tiek jau daug žmonių.

Beje, viešų prekybos erdvių prekeiviai gali pasinaudoti kultūros centrų, seniūnijų tualetais, jeigu turi sąžinės, garbės ir nepasinaudoja krūmais. Kita vertus, nereikia akcentuoti lauko tualetų. Tikslas – kitas, kad kuo daugiau vartotojų būtų prijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ir taip būtų mažinama tarša.“

Krekenavos seniūnijos seniūnas Vaidas Kaušakys:

„Tokios viešos prekybos vietos yra ir Krekenavoje. Tačiau skundų dėl gamtinių reikalų vietos seniūnija nesulaukė. Prie vadinamojo turgelio yra lauko tualetas. Ne medinė būdelė, bet mūrinis pastatas. Juo prekeiviai ir naudojasi. Žinoma, būtų patogiau, jei tualetas būtų kitoks, bet seniūnija yra Panevėžio rajono savivaldybės padalinys ir nesprendžia autonomiškai reikalų. Gauname skirtą lėšų dalį iš biudžeto ir planuojame išlaidas. Tiesa, būtų gerai pastatyti biotualetus, bet kaip juos apsaugoti nuo suniokojimo – nežinau.“