Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
RIMVYDO ANČEREVIČIAUS nuotr.
Jūsų PanevėžysŠaltinis: Etaplius.lt
Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas stebėjosi, jog per pandemiją neblaivūs vairuotojai taip išdrąsėjo, kad atvažiuoja į policijos patikros postus ir ten pripučia promilių. Pareigūnas laidoje taip pat pristatė praėjusių metų rezultatus ir net užsiminė, kas bus 2050 metais.
Be to, Panevėžio apskrities policijos vadovas pabrėžė, kad Panevėžio krašte gyventi saugu, bet pripažino, kad yra siekis, jog gyventi būtų dar saugiau.
– Jeigu palygintume 2020 metus su 2019 metais. Ar nusikalstamų veikų sumažėjo? Kokių nusikaltimų registruota daugiausiai?
– 2020 metams įtakos turėjo pandemija. Todėl nusikaltimų mažėjo, bet keitėsi jų specifika. Prisiminkime 2020 metų pirmąjį pusmetį, kai buvome uždaryti artimojoje aplinkoje ir tai turėjo įtakos padarytiems nusikaltimams. Be to, padidėjo alkoholio suvartojimas. Neieškota kitų užsiėmimų, kurie praskraidintų nuotaikas. Aišku, padaugėjo ir vagysčių. Daugiau registruota vagysčių iš automobilių, įvairių atskirų jų detalių. Tačiau, operatyviai dirbant, vagystės buvo išaiškintos. Todėl pareigūnai dirbo ir krūvis buvo pakankamas. Tačiau yra sričių, kur reikia dar pasitempti, kad gyventi būtų dar saugiau.
– Papasakokite plačiau apie registruotas ir ištirtas nusikalstamas veikas. Kiek trunka ikiteisminiai tyrimai ir, kurie iš jų tęsiasi ilgiausiai?
– Vyrauja smurtas artimoje aplinkoje ir vagystės. Šie nusikaltimai ištiriami pakankamai greitai. Tačiau yra padarytų nusikaltimų, kurie tiriami ir kelis mėnesius, kuriems išaiškinti reikia daugiau dėmesio, surinkti daugiau įkalčių, juos suregistruoti, tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą, pasitelkus specialiąsias priemones. Reikia kruopščiai išanalizuoti surinktus įkalčius. Be to, pandemijos laikotarpiu reikėjo pereiti iš kontaktinio procesų atlikimo, prie nuotolinio. Toks procesas niekur nėra aprašytas, bet jis neuždraustas. Pernai pasiekėme bene aukščiausia bylų tyrimo procesą – vidutiniškai 105 dienos. Tačiau galima pasidžiaugti, kad krizės padeda susitelkti ir atrasti optimalius sprendimų variantus.
Nors praėjusiais metais buvo uždaryti miestai, apribotas judėjimas, tačiau išaugo neblaivių vairuotojų skaičius.
– Pagal statistiką, daugiausiai įvykdyta vagysčių, smurto atvejų. Kas turi įtakos šiems nusikaltimams. Gali tai susiję su pandemija arba su sugrįžusiais piliečiais iš užsienio?
– Sociologai ir psichologai kalba, kad per ilgas buvimas artimoje aplinkoje, net ir šeimoje, neretai išprovokuoja barnius ir klausimo sprendimo būdus. Be to, jeigu dar pavartotas alkoholis, paverčia konfliktą į baudžiamąją bylą. Todėl ir padaugėjo buitinių nusikaltimų, kurių metu pavartojami peiliai, kitokie įnagiai. Ne paslaptis, kad tie barniai šeimose dažniau kilo pandemijos metu, kai kalbama apie prarastą darbą, pajamas. Keistas dar vienas dalykas. Nors praėjusiais metais buvo uždaryti miestai, apribotas judėjimas, tačiau labai išaugo neblaivių vairuotojų skaičius. Tai tikrai keista, nes skaudžiausias pasekmes sukelia girti vairuotojai. Ir dar kas keista, kad neblaivūs vairuotojai taip išdrąsėjo, jog atvažiuoja į policijos patikros postus ir ten pripučia promilių.
– Įdomus faktas, kad kas 10-as apskrities gyventojas 2020 metais pažeidė Kelių eismo taisykles. Į tą skaičių įeina ne tik turintis automobilius?
– Kelių eismo taisykles pažeidžia ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji, dviratininkai ir net gi tie kurie ne vairuoja, bet važiuoja kaip keleiviai neprisisegę saugos diržų. Tačiau išskirtiniai atvejai – greičio viršijimas ir vairuotojai, kalbantys mobiliaisiais telefonais. Tokie neatsakingi vairuotojų veiksmai lemia skaudžias pasekmes. Todėl mūsų tikslas – protinti visuomenę, o jei protinimas nepadeda, belieka bausti. Beje, šiuolaikinės transporto priemonės turi laisvų rankų įrangą. Jas reikia tik instaliuoti ir naudoti. Už tai niekas nebaudžia.
– Jūsų vizija, kad 2050 metais – 0 žuvusiųjų keliuose. Tai pasiekiamas tikslas?
– Tai ne mano vizija, tai visos Lietuvos tikslas. Apie tai jau kalbama nuo 2019 metų, kad Lietuva 2050 turėtų 0 žuvusiųjų keliuose. Kiekviena siekiamybė yra, nes turėdamas viziją, gali orientuoti pajėgas vizijai pasiekti. Kol kas dar turime daug problemų ir žūčių keliuose, problemų su eismo saugumu. Ši siekiamybė ne tik policijos reikalas, bet ir visos visuomenės bei valstybės tikslas.
jusupnv-03-1.jpg