Panevėžio medikai ir Savivaldybės vadovai: „Vakcina šiai dienai vienintelė priemonė prieš COVID-19“

Panevėžys

RIMVYDO ANČEREVIČIAUS nuotr.

Jūsų PanevėžysŠaltinis: Etaplius.lt

171299

Jau daugiau kaip metus pasaulio, Lietuvos ir Panevėžio krašto žmonės gyvena pandemijoje – su COVID-19. Statistiniai duomenys rodo, kad pasaulyje šia liga užsikrėtė apie 125 mln., o Lietuvoje – daugiau nei 226 tūkst. žmonių.

COVID-19 virusas jau pareikalavo 2,74 mln. Žemės gyventojų gyvybių, Lietuvoje nuo šios ligos mirė per 3,6 tūkst. lietuvių.

Dar šiek tiek statistikos: per pirmąjį karantiną Respublikinėje Panevėžio ligoninėje gydėsi 24 COVID-19 pacientai, antroji pandemijos banga paguldė, kur kas daugiau – iki kovo mėn. nuo koronaviruso ligoninėje gydėsi 1 082 ligoniai.

Geriausia prevencijos priemonė nuo COVID-19 ligos, kaip teigia medikai ir Panevėžio miesto savivaldybės vadovai, tai skiepai.

Pavyzdys – ligoninė

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas sako, kad pandemijos kartojasi kas šimtas metų.

„Jeigu prieš šimtą metų nebuvo skiepų, tai dabar jų turime. Tik skiepų pagalba galime apsaugoti save, savo artimuosius ir visą visuomenę. Tik jų pagalba visuomenė galės grįžti į prieš karantiną buvusį gyvenimą. Jeigu nesiskiepysime, tai gyvensime kaip dabar – suvaržyti, apriboti“, – apie vakcinacijos naudą kalbėjo A. Skorupskas, o kaip pavyzdį pateikė Panevėžio ligoninę.

„Pernai prieš gruodžio 27 dieną Panevėžio ligoninėje sirgo apie 400 darbuotojų. Buvo labai sudėtinga dirbti, nes trūko medikų. Paskiepijus, sergančiųjų COVID-19 liga liko vos keletas, o ir tie pavieniai atvejai pasitaiko tarp tų, kurie atsisakė vakcinos. Pasiskiepiję darbuotojai nei serga, nei turi problemų. Todėl ligoninė gali būti pavyzdžiu visiems Panevėžio krašto gyventojams, kad skiepas – teisingas kelias į geresnį ir saugesnį gyvenimą“, – teigė Panevėžio ligoninės vadovas A. Skorupskas.

Panevėžyje pradėjus gyventojų vakcinaciją į skiepus „AstraZenecos“ vakcina žiūrėta atsargiai, tačiau dabar gyventojai vakcinos naudą pradėjo vertinti sąmoningiau.

Abejonės dėl vienos iš vakcinų

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius aiškino, kad mieste pradėjus gyventojų vakcinaciją į skiepus „AstraZenecos“ vakcina žiūrėta atsargiai, tačiau dabar gyventojai vakcinos naudą pradėjo vertinti sąmoningiau.

„Šiuo metu tik nedidelė miestiečių dalis atsisako „AstraZenica“ vakcinos, situacija ypač pasikeitė po to, kai šia vakcina pradėjo skiepytis aukščiausieji valstybės vadovai, tad ir pasitikėjimas jos nauda taip pat padidėjo“, – pasakojo K. Armonavičius.

Svarbu pasiskiepyti

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas pasakojo, kaip panevėžiečiai linkę rinktis, kuria vakcina skiepytis.

„Pirmauja „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos, o „AstraZenica“ – trečioje vietoje. Dažnai lankausi vakcinacijos centre ir kalbinu panevėžiečius. Jie po vakcinacijos sako, kad visai nesvarbu, kokia vakcina buvo paskiepytas. Sako, daug svarbiau, jog gavo skiepą. Beje, jeigu atsiranda atsisakančiųjų skiepytis „AstraZenica“ vakcina, sudaromas rezervinis sąrašas, pagal kurį kviečiami skiepytis kiti asmenys prioritetų tvarka“, – teigė K. Armonavičius ir nurodė, kad šiuo metų sudarinėjamuose sąrašuose figūruoja švietimo darbuotojai, abiturientai, studentai.

Vienintelis kelias

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas mano, kad šiuo metu vakcina – vienintelė priemonė, gelbėjanti nuo COVID-19.

„Vakcinacija – vienintelis būdas sustabdyti pandemiją, svarbu, kad kuo daugiau žmonių skiepytųsi ir taip šiai ligai įgautų imunitetą. Taip jausimės saugūs patys ir apsaugosime aplinkinius. Vakcina šiai dienai vienintelė priemonė prieš kovą su COVID-19 liga. Juolab kad kiekvienam žmogui ji pasireiškia individualiai“, – sakė K. Armonavičius.

COVID-19 liga gydomų vaikų šiuo metu nėra

Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinės klinikos vedėjas Eugenijus Preidis aiškina, kad savaitės pradžioje klinikoje gydėsi 46 pacientai.

„Iš jų 22 prijungti prie deguonies aparatų, keturi gydomi reanimacijoje, iš kurių dviem naudojami dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, o kitiems dviem pacientams reikalingas didesnio tūrio deguonis. Koronavirusu sergančių vaikų Infekcinių ligų klinikoje nėra, bet per antrąją pandemijos bangą čia jų gydėsi 6.  Panevėžio ligoninės COVID-19 skyriuje gydomi per 20 pacientų ir dar, berods, penki Chirurginiame skyriuje bei šeši reanimacijoje“, – suskaičiavo COVID-19 ligonius E. Preidis.

Vaikai serga lengviau

Pasak Infekcinių ligų klinikos vadovo, pacientų amžius jaunėja.

„Serga ne tik virš 80 metų žmonės, bet dabar sulaukiame daugiausia pacientų nuo 50 metų iki 80-ies. Savaime suprantama ligoninėje gydomi sunkiausia forma sergantieji. Lengvų formų ir besimptomiai ligoniai gydosi namuose. Vaikai persirgo be komplikacijų, bet turėjo aukštą temperatūrą, kosėjo“, – aiškino Infekcinės klinikos vedėjas E. Preidis.

Virusas – labai pavojingas

Infekcinių ligų klinikos vedėjas E. Preidis, aiškino, kad virusas labai pavojingas – sukelia sunkias pneumonijas, pakenkia inkstams, pažeidžia kraujagysles.

„Per mažai kalbama apie liekamuosius pakitimus praėjus ligos ūmiai fazei. Pastebimi pakitimai plaučių audinyje, skundžiamasi atsiradusiu dusuliu ir vis daugiau pacientų kreipiasi pagalbos dėl įvairių liekamųjų reiškinių į medikus. Vadinamasis pokovidinis sindromas pasireiškia labai įvairiais simptomais. Tai nuovargis, pykinimas, galvos skausmas, sąnarių, raumenų skausmai, miego sutrikimai ir kiti reiškiniai“, – skaičiavo liekamuosius reiškinius E. Preidis ir teigė, kad darbingumas persirgusiųjų COVID-19 liga sumažėjo apie 50 proc.

Pavargo nuo karantino

Pasiteiravus, kodėl padaugėjo pastaruoju metu susirgimų COVID-19, nors vyksta vakcinacija, Infekcinių ligų klinikos vedėjas E. Preidis svarstė:

„Manau, kad žmonės pavargo nuo karantino ir pradėjo ignoruoti pagrindines apsisaugojimo priemones. Pagrindinė apsaugos priemonė – kaukė, socialinis atstumas, rankų higiena, nesibūriavimas ir nekeliavimas. Tačiau žmonės nesisaugo, nors šalies Vyriausybė karantino režimo neatšaukė. Turime tik vieną galimybę – saugotis ir atėjus eilei – skiepytis.

Reanimacijoje – sunkiausi ligoniai

Respublikinės Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, gydytojas anesteziologas Arūnas Valikonis aiškino, kokie ligoniai gydomi jo vadovaujamame skyriuje.

„Mūsų pacientai – turintys sunkiausią COVID-19 formą. Beveik iki 10 proc. sergančiųjų koronavirusu būklė pasunkėja ir reikalingas gydymas reanimacijos skyriuje. Dažniausiai COVID-19 pažeidžia plaučius. Patys pacientai patenka su ryškiu kvėpavimo nepakankamumu.  Dažniausia ligos forma pasireiškia ne ligos pradžioje, bet vėlesniu laikotarpiu – po savaitės arba dviejų“, – pasakojo apie kasdienos darbą A. Valikonis.

Skiepai apsaugos

Panevėžio ligoninės gydytojas anesteziologas A. Valikonis aiškino, kuo naudinga vakcinacija.

„Skiepai apsaugo nuo susirgimo COVID-19, bet kai būna susirgimo bangos ir sergančiųjų tiek daug, sveikatos apsaugos sistema nespėja prisitaikyti prie ligos protrūkio. Tuomet trūksta personalo, neužtenka patalpų. Atsiranda daug problemų, o galimybės – nėra beribės. Būtų smagu, kad galėtume išvengti tokio pobūdžio bangų ir reanimacijoje nereikėtų prižiūrėti 20 sunkiai sergančių pacientų. Skiepai – vienintelė priemonė, kuri padeda išvengti  COVID-19 bangų, sukeliančių net ir mirtį“, – teigė medikas.

Geriau pasiskiepyti

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Mindaugas Vaitkus aiškino, kaip žmogus gali nebesirgti COVID-19 yra du būdai.

„Pirmas būdas – susirgti šia liga ir įgauti imunitetą, kitas būdas – vakcinacija, kurios metu žmogui sukeliamas imunitetas prieš virusą. Tai labai didelė loterija ir reikia žinoti, ko norime. Siūlau rinktis antrą kelią – pasiskiepyti ir taip nesusirgti“, – teigė M. Vaitkus, nes COVID-19 paveikia vis jaunesnius žmones.

Virusas vis piktėja

Pasak M. Vaitkaus, virusas prisitaiko, kad išgyventų.

„Jis niekur nedingo, jis toliau plinta. Todėl ir atsiranda įvairios mutacijos ir atmainos. Virusas nori gyventi, o gyvena, kai jį perneša žmogus žmogui. Dengdami veidą apsaugine kauke apsaugome save ir kitus, nes virusas patenka per nosį ir burną. Dar reikia laikytis atstumo ir dezinfekcijos“, – aiškino M. Vaitkus apie paprastas ir saugias apsaugos priemones.

Glėbesčiuotis dar negalima

M. Vaitkus perspėjo tuos, kurie mano, kad persirgus nebereikia saugotis.

„Galėsime nesisaugoti, bet reikia lukterėti, kad būtų paskiepyti kuo daugiau žmonių. Tačiau tai nereiškia, kad paskiepytas žmogus neperneša ligos neskiepytam ir nesirgusiam žmogui. Paskiepytas žmogus nejaučia infekcijos, todėl glėbesčiuotis su kitais negali. Visos apsaugos priemonės vis dar reikalingos ir jų atsisakyti negalime“, – teigė M. Vaitkus ir paaiškino, kuo COVID-19 virusas blogesnis už gripo.

Komplikacijos sunkesnės

„Gripo komplikacijos irgi būna nelengvos, bet COVID-19 virusas pasireiškia sunkiau ir juo serga kur kas didesnis skaičius žmonių, patenkančių į reanimaciją. Po ligos, nors žmogus jau yra įgavęs imunitetą, jo organizmas pakankamai ilgai dar neatsistato. Todėl į gydytojus kreipiasi persirgę pacientai, kurie skundžiasi pakitimais plaučiuose, pasunkėjusiu kvėpavimu. Gydymo nėra, vienintelis gydymas – laikas ir leisti organizmui pačiam kovoti.  Kas bus po metų, poros – negaliu atsakyti, bet kol kas vienintelis kelias – skiepai“, – mano medikas ir sako, kad visų trijų Lietuvoje esančių vakcinų poveikis – vienodas.

jusupnv-03-1.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt