Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vaidos Žalienės nuotr.
Vaida ŽalienėŠaltinis: E. Mezginaitės viešosios bibliotekos informacija
Renginyje rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino eiles deklamavo Parko bibliotekos skaitytojas Juozas Kielius, kanklėmis grojo – Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokinė Rūta Malinauskaitė (mokytoja Eglė Račinskienė). Šis susitikimas – viena iš bibliotekos rengto projekto „Literatūros ir meno kaleidoskopas“ dalių. Renginį finansavo Panevėžio miesto savivaldybė.
Parko bibliotekos vedėja Laima Vilčinskaitė renginį pradėjo žiniomis apie bibliotekos viešnią – poetė, prozininkė, muziejininkė Aldona Ruseckaitė savo darbais pelnė ne vieną garbingą apdovanojimą. Viešnia buvo ilgametė (1989–2019 m.) Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, o nuo 2019 m. – Lietuvos muziejų asociacijos Garbės narė.
Rašytojos bibliografijoje galima rasti net aštuoniolika kūrinių, o iš jų – penki – skirti įvairių lietuvių kultūros veikėjų asmenybėms pažinti. Saulėtą penktadienio popietę Aldona Ruseckaitė pristatė savo penktąjį biografinį romaną, kuriame atskleidžia poeto, prozininko, dramaturgo Vinco Mykolaičio-Putino asmenybę.
Aldona Ruseckaitė parašyti biografinį romaną apie Vincą Mykolaitį-Putiną norėjo jau seniai. Viešnia prisipažino, kad prie knygos rašymo prisidėjo ir faktas, jog tiek Aldona, tiek Vincas Mykolaitis-Putinas – suvalkiečiai kapsai. Žinomo lietuvių kultūros veikėjo asmenybė popietės viešnios naujausiame leidinyje atskleidžiama per keturias pagrindines ir svarbiausias moteris: Vinco Mykolaičio-Putino mama Magdalena, sesuo Magdalena, žmona Emilija ir įkvėpėja, mūza Irena. Aldonai Ruseckaitei buvo svarbu papasakoti iš kokios šeimos atėjo Vincas Mykolaitis-Putinas, todėl rašytoja atskleidė mamos Magdalenos portretą.
Muziejininkė teigė, kad rašytojas kilo iš itin tikinčios šeimos, todėl tėvai tikėjosi, jog pirmagimis sūnus bus kunigas. Nors Vincas Mykolaitis-Putinas neturėjo pašaukimo, vis tik tapo kunigu. Antroji moteris – penkiolika metų už Vincą Mykolaitį-Putiną jaunesnė sesuo Magdalena.
Jis nuo mažens ją globojo, išleido į mokslus, ilgą laiką kartu gyveno, kol sesuo nutekėjo į Australiją. Trečioji moteris – žmona Emilija Kvedaraitė-Mykolaitienė. Nors tyrinėdama įvairius šaltinius rado daug neigiamų atsiliepimų apie šią moterį, tačiau pasak Aldonos Ruseckaitės, Vinco Mykolaičio-Putino žmona Emilija atliko pagrindinę funkciją – ji suteikė galimybę vyrui kurti, o pati rūpinosi buitimi.
Ketvirtoji moteris – intelektuali, graži doktorantė Irena Kostkevičiūtė, kuri įkvėpė poetą gražiausioms eilėms. Bibliotekos viešnia neslėpė – ji buvo poeto mūza.
Rašytoja aprašytų moterų pirmąsias vardo raides sudėjo į knygos pavadinimą. Įdomų Aldonos Ruseckaitės pasakojimą sustiprino Parko bibliotekos skaitytojo Juozo Kieliaus deklamuojamos Vinco Mykolaičio-Putino eilės ir Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokinės Rūtos Malinauskaitės grojamos melodijos.
Pasak popietės viešnios, Vincas Mykolaitis-Putinas labai mėgo muziką, ypač klasikinę ir lietuvių liaudies dainas. Pasakojimą Aldona Ruseckaitė baigė Vinco Mykolaičio-Putino mintimi – rašytojas prisipažino nuolat jautęs tarsi turėtų „vilko plauką“, kuris trukdė atsiverti, turėti daugiau draugų, pramogauti.
Šia mintimi pažintis su garsiu kultūros veikėju baigėsi, tačiau Parko biblioteka primena, kad visas paslaptis, įdomius faktus apie Vincą Mykolaitį-Putiną galima sužinoti pasiėmus knygą iš bibliotekos. Visi penki Aldonos Ruseckaitės biografiniai romanai apie įvairių kultūros veikėjų asmenybes yra lentynose ir laukia skaitytojų.