Pandemijos sunkumai užgrūdino mažmeninės prekybos sektorių: fiksuojama mažiausiai bankrotų

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

253906

Mažmeninės prekybos sektorius Lietuvoje stiprėja, o dirbančių jame daugėja. Vis dėlto, tarp maisto ir ne maisto prekėmis prekiaujančių mažmenininkų pastebima nemažai skirtumų, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Nors pandemijos pradžioje šis sektorius patyrė nemažai sunkumų, dabar mažmeninės prekybos bendrovės tapo stipresnės – sumažėjo bankroto ir vėlavimo mokėti rizikingumas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 21674 mažmeninės prekybos įmonės, pernai tokių buvo 20849 – tai 825 bendrovėmis daugiau. Tačiau maisto prekių mažmenininkų skaičius traukiasi, o daugėja prekiaujančių ne maisto prekėmis.

Šiemet per vienuolika mėnesių maistu prekiaujantys mažmenininkai bendrai uždirbo daugiau kaip 4,7 mlrd. Eur pajamų, 7,6 proc. daugiau nei pernai, o ne maisto gaminių prekyboje šiemet ir pernai gautos pajamos išliko panašios – 5,1 mlrd.

„Pandemija paskatino įmones naujai organizuoti prekybą, didinti pardavimo kanalų skaičių ir mažinti sąnaudas. Maisto prekyboje pastaruoju metu daugėja savitarnos ir fasuotos produkcijos zonų, todėl mažėja poreikis kasininkėms ir produkciją sveriantiems darbuotojams.

Tuo tarpu per metus Lietuvoje buvo įsteigta beveik tūkstantis naujų ne maisto prekybos įmonių, todėl šiame sektoriuje darbuotojų skaičius išaugo 2,3 tūkstančio“, – pranešime sako Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ strategijos ir verslo plėtros vadovė.

Fiksuojama mažiausiai bankrotų

Šiuo metu kredito biuras pastebi skirtingas rizikingumo keitimosi tendencijas tarp maisto ir ne maisto prekybos įmonių, tačiau bendrai paėmus jis nėra aukštas. Pagal vėlavimo atsiskaityti riziką po 9 proc. maisto ir ne maisto prekybos įmonių šiuo metu priklauso aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms.

Iš viso nuo 2007 m. Lietuvoje bankrutavo 1009 mažmeninės maisto prekybos įmonės, o pastaraisiais metais bankrotų skaičius keitėsi taip: 2020 m. – 16, 2021 m. – 12, 2022 m. – 14. Daugiausia bankrotų šiame veiklos sektoriuje buvo fiksuojama 2016–2018 m., kai per metus nemokios tapdavo nuo 131 iki 175 įmonių, rašoma pranešime.

Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, abiejuose sektoriuose jau keletą metų išsilaiko panašus skolų skaičius. Šiuo metu kredito biuro sistemoje tarp maisto prekybos mažmenininkų registruota 2240 skolų, kurių suma siekia 2,3 mln. Eur. Ne maisto prekių mažmenininkai šiuo metu turi 4071 registruotą skolą, kurių suma siekia 7,5 mln. Eur.

Vaistinės ir buities prekių pardavėjai – tarp didžiausių ne maisto prekių mažmenininkų

Didžiausių maisto prekių mažmenininkų dešimtukas pagal pernai gautas pajamas rikiuojasi taip: „Maxima LT“ (1,76 mlrd. Eur), „IKI Lietuva“ (719 mln. Eur), „Norfos mažmena“ (587 mln. Eur), „Lidl Lietuva“ (578 mln. Eur), „RIMI Lietuva“ (395 mln. Eur), „Gelsva“ (91 mln. Eur), „Eiginta“ (68 mln. Eur), „Čia market“ (45 mln. Eur), „Gulbelė“ (41 mln. Eur) ir „Grūstė“ (37 mln. Eur).

Ne maisto prekių mažmenininkų dešimtuką sudaro šios įmonės: „Eurovaistinė“ (278 mln. Eur), „Nemuno vaistinė“ (191 mln. Eur), „TOPO grupė“ (182 mln. Eur), „Gintarinė vaistinė“ (167 mln. Eur), „Pigu“ (144 mln. Eur), „Depo Diy LT“ (126 mln. Eur), „Makveža“ (102 mln. Eur), „Ermitažas“ (99 mln. Eur), „Felit“ (94 mln. Eur) bei „Norfos vaistinė“ (69 mln. Eur).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt