REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Spalio 3 d. 10:09

Pan­de­mi­jos at­lie­kos – bui­ti­nių at­liekų kon­tei­ne­riuo­se. Ar tai sau­gu?

Šiauliai

(Etaplius.lt archyvo nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


148237

Ar ga­li būti taip, kad be­na­miai, beieš­kan­tys mais­to ir nau­dingų daiktų kon­tei­ne­riuo­se, ga­li tap­ti ko­ro­na­vi­ru­so pla­tin­to­jais? Nes si­tua­ci­ja dėl bet kur iš­me­tamų gy­ven­tojų pa­nau­dotų ap­sau­gi­nių kau­kių ir pirš­ti­nių ke­lia daug klau­simų. Nei Šiau­liuo­se, nei ki­to­se sa­vi­val­dybė­se nėra vie­nin­gos sis­te­mos, kaip iš gy­ven­tojų turėtų būti su­ren­ka­mos dėl pan­de­mi­jos at­si­ra­du­sios at­lie­kos – kaukės, pirš­tinės, ser­vetėlės.

Pagrindinis COVID-19 atliekų šaltinis Šiauliuose – Jono Jablonskio gatvėje esantis mobilusis koronaviruso testavimo punktas. Iš jo kovo–rugpjūčio mėnesiais surinkta ir sutvarkyta 346 kg atliekų. „Informacijos, kiek susidaro COVID-19 atliekų iš kitų atliekų šaltinių, neturime“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vyr. specialistė Dovilė Motkevičiūtė.

COVID-19 atliekos, priskiriamos prie medicininių atliekų, naikinamos Jurgeliškių kaime įsikūrusioje pavojingų atliekų deginimo bendrovėje „Toksika“.

„Karantino metu buvo sustabdytos planinės operacijos, buvo mažesnis srautas įprastinių medicininių atliekų, bet didėjo atliekų su COVID-19 užkratu kiekis. Pavojingų atliekų deginimo įrenginyje kovo–rugpjūčio mėnesiais iš viso sunaikinta apie 500 tonų infekuotų medicininių atliekų, iš kurių atliekos galimai su COVID-19 užkratu sudarė apie 40 proc.“ – sako šios įmonės generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas.

COVID-19 – į buitinį konteinerį

Iš gyventojų dėl pandemijos atsiradusios atliekos atskirai nesurenkamos. Žmonės turėtų paisyti Aplinkos ministerijos rekomendacijų. T. y. servetėles, tualetinį popierių, apsaugines kaukes ir kitas panašaus pobūdžio buitines atliekas mesti atskirai nuo kitų mišrių komunalinių atliekų – į atskirą skysčiams nepralaidų maišą, kurį pripildžius reikėtų įdėti į papildomą maišą ir, sandariai užrišus, išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Ar gyventojai laikosi šių rekomendacijų, galima nebent spėlioti.

Šiuo metu pasirūpinama tik izoliacijoje esančių žmonių atliekomis. Tiesa, jos keliauja ne į pavojingoms atliekoms naikinti skirtą krosnį, o į kiemuose stovinčius buitinius konteinerius.

Kaip nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijose, izoliuotas žmogus, kuriam izoliavimas privalomas, buitines atliekas jų susidarymo vietoje, taip pat ir naudotas asmens apsaugos priemones (jei tokias naudojo), panaudotas vienkartines servetėles surenka į atliekoms skirtą konteinerį, į kurį įdėtas skysčiams nepralaidus maišas. Kai buitinių atliekų konteineris pripildomas, izoliuotas žmogus užrištą maišą su atliekomis palieka už durų, neišeidamas iš izoliavimo patalpos. Savivaldybės paskirtas žmogus, kuriam pavestas maisto ir kitų būtinųjų priemonių pristatymas izoliuotam asmeniui, išneša maišą su atliekomis į bendrą buitinių atliekų konteinerį.

Tvarko, nors neturi įgaliojimų

Šiomis atliekomis rūpinasi VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ŠRATC).

ŠRATC Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadybininkė Monika Šarnienė teigia, kad įgaliojimo tvarkyti pavojingas atliekas, prie kurių priskiriamos COVID-19 atliekos, neturi. Be to, negauna jokios informacijos apie asmenis, kuriems nustatytas COVID-19 virusas. „Laikome, kad visi atliekų turėtojai yra sąmoningi ir atsakingi“, – sako ji. Pasiteiravus apie konteineriuose „lobių“ ieškančių asmenų sąmoningumą ir atsakingumą, teigia, kad tokių duomenų neturi.

„Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva turėtų būti paruošta tvarka, kaip surinkti kaukes ir kitas vienkartines medicinos priemones iš gyventojų, nes kol kas jos nėra. Tam reikia atitinkamų institucijų sprendimų nacionaliniu mastu“, – įsitikinęs A. Dirvinskas. Anot jo, šios atliekos galėtų būti renkamos didesnėse žmonių susibūrimo vietose.

SAM ramina – nėra duomenų, kad nesaugu

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus patarėja Jolanta Mackevičienė:

– Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos turimą informaciją, nėra pagrįstų duomenų, kad standartinės buitinių atliekų tvarkymo procedūros yra nesaugios dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) rizikos, taip pat – kad buitinės atliekos turi svarbų vaidmenį, perduodant SARS-CoV-2 ar kitą ūmios kvėpavimo takų infekcijos virusą.

Tačiau svarbu laikytis nustatytų bendrųjų rekomendacijų dėl koronaviruso infekcijos plitimo ir užsikrėtimo prevencijos – rankų higiena, asmeninės apsaugos priemonių dėvėjimas, socialinė distancija.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktose rekomendacijose „Infekcijų prevencija ir kontrolė slaugant namuose asmenis, įtariamus ar patvirtintus sergant COVID-19 liga (koronaviruso infekcija)“ nurodyta, kad įtariamų, jog serga, ar sergančių COVID-19 liga ir ambulatoriškai besigydančių asmenų panaudotos vienkartinės servetėlės, veido kaukės turi būti surenkamos jų susidarymo vietoje į atskirus vienkartinius maišus. Šių atliekų maišai prieš išnešant turi būti užrišami ir gali būti šalinami kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis.

Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos ministerija, kaip institucija, kuri įgaliota koordinuoti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje, teikė rekomendacijas dėl komunalinių atliekų tvarkymo karantino metu.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA