Paminklo savanoriams Joniškyje atidengimas

Utena

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

21834

Tądien Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios varpai sukvietė miestelio gyventojus ir svečius į klebono Povilo Stankevičiaus aukojamas mišias už savanorius, partizanus, ir žuvusius už Tėvynę.

Foto galerija:

Po mišių žmonės rinkosi pagrindinėje miestelio aikštėje į paminklo, pastatyto Vyčio kryžiaus ordino kavalieriams Pranui Sabeskui ir Antanui Kivilšai, savanoriams Mečiui Jankauskui, Ignui Kanišauskui, Jurgiui Labeišai, Tadui Ribokui, Mikui Semaškai, Andriui Tamulevičiui, Antanui Vygėliui, Broniui Zalieskai ir Jonui Žukauskui atidarymą.

Savanorių lenteles prie buvusių valsčių iškabinti pasiūlė žurnalistas Vilius Kavaliauskas. Jo laiškas iš rajono savivaldybės buvo persiųstas seniūnui Rimantui Verbaičiui , su idėja buvo supažindinta bendruomenė. Tada Joniškio mokyklos-daugiafunkcinio centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rima Andrukonienė su buvusia bendruomenės pirmininke Naste Zarembiene ir su Vilniuje gyvenančiu kraštiečiu Lietuvos dailininkų sąjungos Skulptūros ir vitražo centro direktoriumi Česlavu Kovaliūnu pasitarė apie tai, ir jis pasiūlė paminklo idėją. Į antrąjį susitikimą Č.Kovaliūnas atsivežė skulptorių Kęstutį Musteikį, o bendruomenininkės pasikvietė Joniškio seniūną Rimantą Verbaitį ir kultūros vadybininkę Luciją Sinkevičienę. Apsvarsčius visus galimus savanorių atminimo įamžinimo variantus, galiausiai buvo nutarta teikti projektą. Projektą "Įgalinta atmintis", kuriame numatytas ir nedidelis parkelis aplink skulptūrą, buvo pateiktas Lietuvos kultūros tarybos projektų konkursui, tačiau finansavimo negavo. Č. Kavoliūnas nusprendė vis tiek statyti: "Jei nepastatysime šimtmečiui, nepastatysime niekada". Teliko pasirūpinti savivaldybės leidimais ir aukų iš gyventojų rinkimu. Komercinė paminklo kaina - 15.000 eurų, surinkti pavyko tik 540 eurų, tad visa finansinė ir darbų našta teko Česlavui. Jis gamino skydą, transportavo, statė, parūpino ir laiko kapsulę, kurią įdėjo į pamatą. Montuoti paminklą padėjo Zenonas ir Vidas Stepanavičiai. Skulptūros autorius - Kęstutis Musteikis, architektai - Henrikas Žukauskas, Ieva Žukauskaitė ir Kęstutis Astrauskas, koloną gamino akmentašys Viktoras Solovjovas.

Kilo sumanymas skyde iškalti miestelio herbą, daug metų apie tai buvo diskutuota. Keletą idėjų buvo pateikęs skulptorius K.Musteikis, tarp jų ir labai originalią - erelio, plūgu ariančio ežerą, kilusią dėl žodžio etimologijos: Arino ežero pavadinimas labai senas, siekia indoeuropiečių prokalbės laikus. Žodžio Arinas šaknis "or" arba "er" senojoje indoeuropiečių kalboje reiškė "judėti, banguoti" ir giminiška žodžiui arti ("judinti žemę"). Menininkai "užsikabino" už šios minties ir siūlė vaizduoti arimą arba Ariną, arklą ir erelį (karališkųjų žemių simbolį), bet ne visiems ta idėja patiko. Tuomet dailininkas ir Joniškio mokyklos-daugiafunkcinio centro dailės mokytojas Zenonas Stepanavičius pasiūlė savo variantą: skyde pavaizduoti krašto gamtos ženklą - mažąją žuvėdrą virš vandens lelijos ežero bangose, o bendruomenės logotipą - vandens leliją - menininkai įkurdino skydo viršuje, . Galbūt toks ženklas ilgainiui prigis ir bus patvirtintas kaip herbas. Kol kas tai tiesiog meninis sprendimas. Paminklas turi mažytę paslaptį- viršutinė paminklo dalis, pučiant stipriam vėjui, sukiojasi ir tampa savotiška vėtrunge, kurios vienoje pusėje iškaltas Vytis, o reverse Joniškio herbo (kol kas) sumanymas.

Prie paminklo sustingo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Laisvės gynėjų sąjungos Utenos skyriaus garbės sargyba.

Už Lietuvą! Už savanorius! Už Joniškio valsčiaus gynėjus! - saliutavo LK Kašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės Molėtų lengvosios pėstininkų kuopos savanorių grupė, vadovaujama štabo seržanto Vaido Meškuočio. Saliuto aidas toli sklido apylinkėmis, Arino ežero, kurio viduriu kažkada ėjo demarkacinė linija, bangomis ir, atsimušęs į kitame krante tamsuojantį mišką, grįžo atgal.

Sugiedojus Lietuvos Respublikos himną, moksleiviai padėjo gėles, klebonas Povilas Stankevičius pašventino paminklą.

Susirinkusiems kalbėjo ir ženkliu patriotinio – kultūrinio gyvenimo įvykiu džiaugėsi Joniškio seniūnas Rimantas Verbaitis, Molėtų savivaldybės administracijos direktorius Saulius Jauneika, Lietuvos dailininkų sąjungos skulptūros ir vitražo centro direktorius Č.Kovaliūnas, Vyčio kryžiaus kavalieriaus Antano Kivilšos anūkas Valdemaras Šimėnas, Seimo narys, išrinktas Molėtų-Širvintų rinkiminėje apygardoje, Petras Čimbaras, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė, Vyties kryžiaus kavalieriaus Prano Sabesko anūkas Zenonas Stepanavičius.

Paminklo atidengime dalyvavęs knygos „Lietuvos karžygiai. (Vyties kryžiaus kavalieriai 1918-1940m.)“ autorius Vilius Kavaliauskas sakė: "Dalyvauju atidengiant visus paminklus, skirtus Nepriklausomybės kovų savanorių ir Vyčio kryžiaus kavalierių atminties įamžinimui. Joniškyje atidengtas paminklas yra 88-as Lietuvoje iš kitų išsiskiriantis grožiu bei originalumu.

Po iškilmių, sužvarbę renginio dalyviai buvo pakviesti į bendruomenės namus išgeri po arbatos ar kavos puoduką. Čia netruko pakilios nuotaikos, įstrigusių šventės momentų aptarimo. Gerą nuotaiką palaikė nuotaikingas lietuvių ir užsienio kompozitorių melodijas griežiantis Pabradės fanfarinis orkestras, vadovaujamas Bronislovo Vilimo.

.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt