Paminėtos septyniasdešimt trečiosios Pirčiupių tragedijos metinės

Alytus

Elena MonkutėŠaltinis: Etaplius.lt

5786

Šiemet, kaip ir kasmet, birželio 2-ąją paminėta liūdna data - Pirčiupių kaimo tragedijos septyniasdešimt trečiosios metinės.

Foto galerija:

1944 m. birželio 3-ąją įvyko Pirčiupių kaimo tragedija. Tądien, vos išaušus, vokiečiai apsupo Pirčiupių kaimą ir, suvarę į kluonus, gyvus sudegino šimtą devyniolika žmonių. Susirinkę pagerbti šimto devyniolikos gyvų sudegintų pirčiupiečių, kasmet trumpai prisimename tragišką šio kaimo istoriją.
Pirčiupių kaimo tragedijos paminėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kurias už gyvus, mirusius ir sudegintus pirčiupiečius aukojo Valkininkų parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius.

Prie paminklo ir prie memorialo buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Minėjimo dalyviai, kaip ir kasmet, pėsčiomis ėjo į maždaug už kilometro esančią žudynių vietą, kurią žymi trys aukšti mediniai kryžiai, pastatyti tuoj po tragedijos.

Minėjime dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Svirskienė, Valkininkų seniūnijos seniūnas Antanas Juknevičius, Valkininkų parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius, Valkininkų gimnazijos moksleiviai ir mokytojai, pirčiupiečiai. Minėjime dalyvavo ir viena iš šių šiurpių įvykių liudininkių Marija Jevčenko-Saulėnaitė. Šiemet minėjime dėl sveikatos negalėjo dalyvauti Antosė Urbelionienė, antroji šio baisaus įvykio liudininkė.

Aukų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Liūdnas giesmes sudegintųjų garbei ir atminimui kapinaitėse giedojo Valkininkų moterų ansamblis.

Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Giedrius Samulevičius pažymėjo, kad įvykiai neseni ir labai šiurpūs, kad karas - pati didžiausia žmonijos blogybė. Vicemeras pasidžiaugė, kad minėjime galėjo dalyvauti bent viena šio įvykio liudininkė.

Prisiminimais apie čia sudegintus gimines dalijosi keletas pirčiupiečių, o vienas iš jų - prieš keletą metų jau į amžinybę išėjusio vieno iš nedaugelio tragedijos liudytojų - Alfonso Simokaičio - sūnus. Šioje vietoje sudegė jo proseneliai, teta ir du dėdės.
Pirčiupių kaimo tragedija įamžinta skulptoriaus Gedimo Jokūbonio skulptūroje „Motina", Justino Marcinkevičiaus poemoje „Kraujas ir pelenai", etnografiniame Zervynų kaime filmuotame režisieriaus Almanto Grikevičiaus filme „Faktas".
Pirčiupiai, kad ir sudeginti, tačiau vis dėlto liko gyvi - po tragedijos vienas po kito čia kūrėsi nauji gyventojai, tad kaime ir dabar šviečia langai, gyvena žmonės. Kaimo moterys, gerbdamos savo senelių, tėvų, artimųjų, kaimynų atminimą, kasmet tragedijos vietoje pasimeldžia, uždega žvakutes.
Tądien pirčiupiečiai prie kapinaičių tvoros tradiciškai sustojo bendrai nuotraukai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt