Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Biržų rajono savivaldybės nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Biržų rajono savivaldybė
Renginiai prasidėjo Šv. Mišiomis Biržų Šv. Jono Krikštytojo ir pamaldomis Evangelikų reformatų bažnyčiose už saugią Lietuvą ir Lietuvos karius, po kurių Biržų šauliai ir kariai savanoriai atžygiavo į Radvilų (Biržų) pilį. Kaip ir dera tokią dieną, iškilmingoji dalis vyko Radvilų pilies arsenale. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorė Edita Lansbergienė priminė istorines sąsajas, Radvilų giminės, Biržų tvirtovės garbę ir šlovę. Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius dėkojo kariams savanoriams ir šauliams už svarbų pasirinkimą – tarnauti Lietuvai.
Anot profesoriaus dr. Valdo Rakučio, arsenalas, Radvilų patrankos yra geriausia vieta prisiekti ištikimybę Tėvynei. Pasižadėjusius Biržų kuopos jaunuosius šaulius palaimino Biržų dekanas Jonas Morkvėnas. LPKTS Biržų filialo pirmininkas Vytautas Linkevičius Padėkos raštus įteikė Biržų šaulių kuopai, vadui Vidučiui Šeškui, karių KASP kuopai, vadui Modestui Lapieniui ir aktyviausiems jauniesiems šauliams. Bene svarbiausia ir buvo ta ypatinga atmosfera, kai visus stebi Radvilų žvilgsnis, kilnius žodžius girdi jaunųjų šauliukų artimieji su mažiausiais šeimos nariais ant rankų. Ir spengianti tyla, kai prisiekusieji Tėvynei ir Laisvei, bučiuoja vėliavą.
Atsisveikinimas su Kristupo Radvilos Perkūno patranka – su liūdesio gaida. Dvejus metus eksponuota arsenale šiandien ji iškeliauja į Nacionalinį Jūrų muziejų Gdanske, nors iš tiesų XVII a. ją švedai pagrobė iš Biržų. E. Lansbergienė dėkojo profesoriui V. Rakučiui, kuris pirmas pamatė šią patranką Gdanske, buvusiam muziejaus direktoriui Gintarui Butkevičiui, muziejininkėms Linai Kuncytei, Džiuljetai Flenderienei už rūpestį, kad istorinį, Biržams labai svarbų artefaktą per dvejus metus pamatė daug lankytojų.
Muziejininkė D. Flenderienė pristatė intriguojantį, iliustruotą pasakojimą apie Kristupo Radvilos Perkūno patrankos likimą (pranešimo bendraautorė muziejininkė Violeta Paunksnytė-Gailiūnienė). Pagrobta iš Biržų, plukdyta švedų buriniu laivu „Solen“, nuskandintu Gdansko uoste, ji beveik 300 metų laukė Baltijos jūros dugne, kad būtų prikelta naujam gyvenimui ir liudytų istorinę tiesą.
Didžiojoje parodų salėje buvo pristatyta dr. Valdo Rakučio knyga „Karai ir taikos“. Muziejaus direktorė ir knygos autorius diskutavo apie karo prigimtį, moters vaidmenį kare, išlikusiais tradicijas, simbolius, vadų lyderystės reikšmę, didžiuosius LDK etmonus, istorijos pamokas, patriotizmą, karą Ukrainoje. Anot profesoriaus, mūsų galvose nėra Triumfo arkos, romėnų tradicijos. Apskritai, Lietuvoje nėra Triumfo arkos, o Biržai turi! Tiltas į pilį yra tikriausia Triumfo arka, taip buvo sutinkami gynėjai. Reikia švęsti pergales. Ir žuvę laisvės kovose yra gynėjai, o ne aukos.
Tartum visos dienos, visų prasmių refleksija – koncertas „Laisvės kovų dainos“. Agnė Sabulytė (akomponavo Povilas Jaraminas) dainavo Lietuvos partizanų dainas, primindama Laisvės ir gyvenimo kainą. Ir atminties liūdesį. Dėl visų kovojusių, žuvusių, dabar žūstančių Ukrainoje. Koncertą finansavo Biržų rajono savivaldybė ir LPKTS Biržų filialas.