PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2020 m. Balandžio 6 d. 09:32

Pamainos vadas Jonas Barsulis: „Esu atsakingas už tuos, su kuriais dirbu"

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


124511

„Kad galėtume padėti kitiems, visada turime jausti atsakomybę ir rūpintis savo saugumu, - sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos 2-osios pamainos vadas Jonas Barsulis. – Tai svarbu, nes apsikrėtus koronavirusu vienam, tektų saviizoliuotis visai pamainai, todėl ribojame bendravimą, laikomės saugaus atstumo tiek darbe, tiek ir laisvalaikiu.“

J. Barsulis ne iš tų, kurie daug kalba. Kaip ir daugeliui veiksmo žmonių, dirbti jam geriau nei kalbėti. Jis nemėgsta savęs sureikšminti ar išskirti iš kitų. Jam svarbiausia, kad visada gali pasikliauti savo pamaina, kai joje vyrai vienas kita supranta iš žodžio ar žvilgsnio. O pamainos stiprybė – ne vien profesionalumas, bet ir gebėjimas suprasti šalia esantį, padėti, jei to reikia. „Esu atsakingas už tuos, su kuriais dirbu, kuriems gaisruose tenka vykdyti mano priimtus sprendimus", - taip trumpai apibūdina savo darbą.

Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje J. Barsulis dirba devynerius metus. Gedimino technikos universitete baigęs gaisrinę saugą, jis 5-oje komandoje pradėjo dirbti ugniagesiu gelbėtoju. Ši patirtis pravertė, - kaip gesinti gaisrus ir atlikti gelbėjimo darbus, žinąs ne iš teorijos vadovėlio. Jo manymu, kad galėtum kitus siųsti ten, kur gali tykoti pavojus, turi ir pats būti ne kartą tai patyręs.

J. Barsulio teigimu, gaisruose ir gelbėjimo darbų metu tenka susidurti su įvairiomis situacijomis. Stresas? „Ilgainiui įpranti. Tiesiog atlieki savo darbą. Darai tai, ką privalai daryti,“ – tvirtina jis. Lyg ir viskas paprasta: dega – gesini, reikia gelbėti – gelbėji. Būna skaudžių dalykų ir netekčių. Jo nuomone, kiekvienam ugniagesiui tenka išmokti „neįkristi į duobę“, nes vėl gali laukti kitas gaisras. „Turi priimti tai, kas įvyko. Gyvenimas nesustoja, jis tęsiasi toliau,“ – priduria.

Ugniagesių gelbėtojų darbe tarp rizikos ir pavojų – trapi riba. „Bet koks gaisras kelia pavojų. Net ir mažas gali virsti dideliu gaisru, o degančio namo viduje gali užgriūti siena ar kaminas. Būna, atvažiuoji, stogas įgriuvęs, lipti ant perdengimo pavojinga, todėl ir būtinas atsargumas. Visada turime įsivertinti, kur ir koks tyko pavojus,“ – teigia jis. Tas pats ir gelbėjimo darbų metu, kai tenka iš sudaužytų automobilių traukti sužeistuosius. Įtampa didžiulė, vienas netikslus judesys, ir karpomas metalas gali atšokti...

Pasak jo, visada stebina žmonės, kurie tokiomis akimirkomis, genami smalsumo, važiuodami pro šalį bando filmuoti. Nesuvokdami, kad tai ne tik trikdo ugniagesių gelbėtojų darbą, bet ir kelia pavojų kitiems.

Jonas neslepia, kad darbas priešgaisrinėje apsaugoje jį išmokė kitaip vertinti gyvenimą. Prieš priimdamas sprendimus, jis linkęs gerai pagalvoti. Jo akimis, gyvenime, kad ir kaip sunku būtų, visada reikia ieškoti pozityvių dalykų.