Palinktos augintinių išmatos – pavojus sveikatai. Surink!

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

167829

Mus visus džiuginusi gili žiema besitraukdama atveria neatsakingų šunų šeimininkų nepageidautinas „dovanėles“ aplinkai. Kačių ir šunų išmatose, kurios ilgai buvo pasislėpusios po sniegu, gali būti kirmėlių kiaušinėlių ar pirmuonių oocistų, pavojingų žmonėms. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje registruojama virš šimto šunų ir kačių platinamų ligų – toksokarozės, toksoplazmozės, echinokokozės – atvejų.

Gyvūnų išmatos yra vienas didžiausių salmonelių, giardijų ir įvairių rūšių kirminų šaltinių. Viename naminių gyvūnų išmatų grame yra vidutiniškai 23 milijonai fekalinių koliforminių bakterijų. Įvairios bakterijos šunų išmatose gali išgyventi net iki keleto metų ir sukelti sunkias ligas, infekcijas. Pavyzdžiui, angiostrongiliozę, kriptosporidiazę, kapiliariazę, pavojingą žmogaus gyvybei. Susirgus angiostrongilioze simptomai panašūs į bakterinio meningito, kriptosporidiazės atveju ligonis vemia, viduriuoja, jam sukyla temperatūra, atsiranda galvos, raumenų skausmai. O sergant kapiliariaze – karščiuojama, skauda kepenų srityje, krenta svoris, negydant gali grėsti net mirtis.

Paliktos ant žemės, išmatos ilgainiui suyra ir yra išplaunamos į vandens nutekėjimo sistemą, užteršdamos upes, ežerus ir kitus vietinius vandens telkinius. Maudantis tokiuose užterštuose vandens telkiniuose ar gaudant jų žuvį, atsiranda labai didelė tikimybė susirgti toksokaroze, toksoplazmoze, echinokokoze, įvairiomis infekcijomis, salmonelioze. Dažniausiai ligos sukėlėjai patenka nuo nešvarių rankų, valgant neplautas uogas, vaisius, daržoves. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Ant maisto produktų, aplinkos paviršių kirmėlių kiaušinėliai gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai ar musės. Užsikrėsti galima ir per užterštą atvirų telkinių vandenį.

Surinkti keturkojo paliktas „dovanėles“ svarbu ne tik dėl žmonių, bet ir dėl gyvūnų sveikatos. Mat kai kurie šunys yra kaprofagai – ėda savo ar kitų šunų išmatas. Tai ne tik nemalonus, bet tiek šeimininkui, tiek augintiniui pavojingas įprotis. Jei augintinis jau yra apsikrėtęs, savo išmatose jis palieka kirminų kiaušinėlių ir gali jais pakartotinai apsikrėsti, taip pat apkrėsti ir sveikus šunis, ir žmones.

Be to, veterinarijos gydytojai rekomenduoja atkreipti dėmesį į augintinio išmatų būklę – ji padės suprasti, ar gyvūnas sveikas. Ekskrementai turi būti stabilūs, lengvai paimami, kompaktiški, beveik bekvapiai. Jei konsistencija skystesnė, tai – žarnyno negalavimo požymis. Jis galėjo atsirasti dėl netinkamo pašaro ar todėl, kad šuo gavo žmonių maisto. Tokiu atveju rekomenduojama keturkojui duoti papildų – mikrozeogeno ar bifido bakterijų. Kurį laiką reikėtų stebėti pokyčius, jei papildai nepadeda – kreiptis į veterinarijos gydytoją. Tam, kad apsaugotume save bei kitus nuo tokių pavojingų ligų ir neterštume aplinkos, reikia visuomenės sąmoningumo renkant šunų ekskrementus. Eidami pasivaikščioti ar išsiruošę į išvyką su gyvūnu, visada turėkite kišenėje maišelį, į kurį bus galima surinkti šuns ekskrementus. Specialių patogių maišelių galima įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse. Kai augintinis atlieka savo „reikalus“, tereikia įkišti ranką į maišelį ir su visa sauja tą krūvelę surinkti. Užrištą maišelį reikia išmesti į tam tikrose vietose pastatytus gyvūnų ekskrementų konteinerius. Jei tokių aplinkui nėra, išmesti į mišrių atliekų konteinerį. Svarbu nuo mažens pratinti gyvūną elgtis tvarkingai viešoje vietoje. Mokykite šunį atlikti savo reikalus tik ant žolės, arba tik tam tikroje vietoje lauke. Taip bus lengviau kontroliuoti augintinio elgesį išėjus pasivaikščioti ar kur nors išvykus. Tačiau net ir įpratinus šunį tuštintis tik tam tikrose vietose, būtina surinkti jo išmatas. Taip ne tik saugote aplinką, bet ir žmonių bei gyvūnų sveikatą.

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad svarbu:

Nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgant, pažaidus su augintiniu.

Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių.

Prižiūrėti naminius gyvūnus, juos reguliariai kas tris mėnesius gydyti nuo kirminų, neleisti laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės. Surinkti augintinių išmatas, kad jomis nebūtų teršiama aplinka.

Smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose, smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Nenaudojamas smėlio dėžes – uždengti.

DĖMESIO! Šiaulių miesto savivaldybės administratoracijos direktoriaus įsakyme Nr. A-415 "Dėl gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių patvirtinimo", numatyta, kad gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų; butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus. Taip pat draudžiama vedžioti augintinius vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose ir stadionuose. Už taisyklių nesilaikymą gresia piniginė bauda.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt