Palentinio bėda: prastas kelias ir vienas kaimynas

Šilalė

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt

100208

Nuo Kaltinėnų į Palentinį, patį nuošaliausią rajono seniūnijos centrą, per kalvas ir kalveles veda vingiuotas žvyrkelis. Lygus, neseniai greiderio perbrauktas, automobiliu drąsiai važiuoji penkta pavara. „Tai dabar greideriavo, kad atvažiuos meras! - juokėsi į bendruomenės salę bendruomenės pirmininko Kazio Rakicko sukviesti palentiniškiai. - Bet meras kiekvieną dieną neprivažiuos“. Taip prasidėjo Šilalės rajono savivaldybės mero Algirdo Meiženio pokalbis su Palentinio bendruomene apie kaimo rūpesčius ir apie tai, kuo gali padėti rajono savivaldybė.

- Taip, rajono valdžia esame skolingi pamirštiesiems kaimams, o Palentinis yra vienas iš labiausiai pamirštųjų, tai vienintelis seniūnijos centras, neturintis asfalto, - pripažino A. Meiženis. - Aš pasisakau už teisingumą ir tolygesnį lėšų paskirstymą, apie tai mes kalbėjome, būdami opozicijoje, o dabar, būdami valdančiojoje koalicijoje, pradedame lyginti skirtumus. Mūsų siūlymu Savivaldybės taryba jau skyrė lėšų Palangos ir Raudžio gatvių asfaltavimo projektams. Dabar negaliu pažadėti, kad kitais metais tos dvi gatvės tikrai bus asfaltuotos, tam reikalingas Tarybos sprendimas. Kiekvienais metais yra svarstoma Kelių priežiūros ir plėtros programa, tikėkimės, kad kitais metais joje bus numatytas ir jūsų gatvių asfaltavimas.

Panašiai ir su žvyrkeliu nuo Varnių į Kaltinėnus. Palentinis yra pusiaukelėje tarp tų dviejų miestelių, į abi puses – žvyrkelis. Seniūnė Miglė Zybartienė sakė, kad jis nėra taip jau blogai prižiūrimas, kaip tvirtino kai kurie žmonės, visa bėda, kad tai žvyrkelis. Dvi jo atkarpos nuo Kaltinėnų iki Radiškės kaimo ir nuo Radiškės iki Jaunodavos turėjo būti asfaltuotos jau prieš keltą metų, tik dėl teisminių ginčų su rangovais viskas sustojo. Bet tai – jau ne rajono kelias. Projektų užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pagal jos planus kaip tik dabar turi pasibaigti tų dviejų atkarpų rekonstrukcijos projektavimas. Kada jos planuose numatyti rekonstrukcijos darbai, kol kas nėra aišku. O mums visiems belieka kartu spausti Seimo narį Remigijų Žemaitaitį, kad jis pagreitintų procesą, jeigu tai įmanoma.

Meras papasakojo apie kai kuriuos kuriamus projektus, kurie padėtų sutaupyti biudžeto lėšų ir paskirti jas būtinesnėms reikmėms. Štai mero pavaduotojo Tado Bartkaus vadovaujama darbo grupė peržiūrėjo mokinių pavėžėjimo maršrutus ir aptiko, kad daugybe maršrutų autobusai važiuoja pustuščiai arba visai tušti. Pertvarkius maršrutus ir labiau apkrovus mokyklinius autobusus, tam darbui reikės mažiau Šilalės autobusų parko autobusų. Parkas jau pranešė savivaldybei, kad jis per metus negaus 60 tūkstančių eurų pajamų.

- Jeigu Autobusų parkas negaus 60 tūkstančių, vadinasi, tuos pinigus sutaupys savivaldybė, - kalbėjo meras. - O už keleivių vežimą per metus jis surenka vos 12 tūkstančių eurų. Tai ar ne geriau leisti žmonėms rajono autobusais važiuoti dykai? Juk, negavę to 12 tūkstančių, vis tiek liksim sutaupę! Aš manau, kad tai realu padaryti jau nuo ateinančių metų. Kitas būdas taupyti – įvesti GPS kontrolę savivaldybės automobiliams ir optimizuoti administracijos struktūrą. Šakių rajone tai jau padaryta. Vien tik mokyklinių autobusiukų maršrutų kontrolė per ketvirtį šakiečiams sutaupė 3,5 tonos kuro. Rajonas didesnis už mūsiškį plotu ir gyventojų skaičiumi, bet šakiečių administracijai užtenka 8, o ne dvylikos skyrių, kaip yra pas mus, seniūnijų kaip ir mes jie turi 14, bet žada mažinti. Savivaldybės apskaitą tvarko viena centralizuota buhalterija. Tai dideli projektai, jie ir pas mus sulauks pasipriešinimo, bet yra būtini. Taupydami valdymo išlaidas, mes galėsime išsiversti mažesniais žemės mokesčiais, kuriuos jau esam sumažinę, mūsų gyventojai galės nemokamai važinėti rajono autobusais, mes turėsime iš ko mokėti kompensacijas tėvams, kurių vaikai netilpo į vaikų darželį, mūsų pensininkai galės nemokamai lankyti muziejus. Ir seniūnaičiams, bendruomenės pirmininkams mes galėsime solidžiau kompensuoti vadinamąsias kanceliarines išlaidas. Dabar su jų veikla susijusioms išlaidoms dengti skiriama per mėnesį 14 eurų su centais, o kai pakalbu su seniūnaičiais, tai pasirodo, jiems nė telefono, interneto išlaidų padengti neužtenka. O kur dar kuro sąnaudos? Mano asmenine nuomone, jiems turėtume skirti bent 50 eurų.

O kaip su Palentinio medicinos punktu? Pasirodo, jis tebėra, bet stovi uždarytas. Gal nereikalingas? Į šį mero klausimą dalis žmonių choru atsakė: „Taip, reikalingas!“ O bendruomenės slaugytoja? Ar ji lanko ligonius ir invalidus, ar spėja pas visus? Pasirodo, ji ir lanko, ir spėja, žmonės jos darbu labai patenkinti. Išeitų, viskas gerai ir be punkto? Klausimas liko neaiškus.

Palentinis turi tokią problemą, kurios neišspręsi vienu ypu. Ta problema – vienas kaimynas, nuo kurio kenčia aplinkiniai. Vienam jis užleido savo gyvulius ant kukurūzų, kitam nuganė pasėlius, per trečio pasėlius važiavo vikšriniu traktoriumi. Tas ūkininkas leidžia savo bandą į melioracijos griovius ir gadina juos, o kelias nuo jo gyvulių būna padengtas mėšlu. Žmonės sako, kad apsiginti nuo jo neįmanoma. Negi tikrai nėra jokio teisinio būdo apginti savo ir bendruomenės interesus?

Tą klausimą kitą dieną perdavėm Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui. Juk jis nemokamai konsultuoja žmones teisiniais klausimais. Ką dabar atsakytų palentiniškiams?

- Teisinių būdų sustabdyti žalą darantį pilietį yra, - atsakė Seimo narys telefonu. - Jeigu vienas žmogus traktoriumi važiavo per kito pasėlius, tai nukentėjusysis turėtų privačia tvarka reikalauti žalos atlyginimo. Bet jeigu gadinamas valstybinis kelias arba valstybei priklausantis melioracijos griovys, turėtų įsikišti valdžios institucijos. Už tokius nusižengimus administracine tvarka gali bausti ir policija, ir jūsų seniūnė. Svarbu užfiksuoti įvykį, tarkime, nufotografuoti gyvulius ant kelio arba melioracijos griovyje ir tuoj pat pranešti seniūnei. Ji privalės aktu užfiksuoti įvykį ir spręsti – bausti pačiai ar perduoti aktą kitai institucijai. Bet jeigu ūkininkas neprižiūri savo gyvulių, nugano svetimus kukurūzus ar javus, reikia nufotografuoti gyvulius ir pranešti Maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri už gyvulių nepriežiūrą skiria rimtas baudas. Žinau du atvejus Šilutės rajone, kai iš ūkininkų, kurie kaimynams vis nuganydavo tai kukurūzus, tai runkelių laukus, ji už gyvulių nepriežiūrą atėmė gyvulius. Todėl ir palentiniškiams patarčiau nepasiduoti – teisėtų būdų apsiginti ir sustabdyti įžūlų kaimyną yra, - tikino R. Žemaitaitis.

Petras Dargis,
Savivaldybės mero patarėjas

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt