Palangos miesto garbės piliečio vardas suteiktas Vidmantui Griciui ir Mikui Kostui Balčiui

Klaipėda

Reporteris RasaŠaltinis: Etaplius.lt

86032

Palanga praturtėjo dviem naujais miesto garbės piliečiais – šį garbingą įvertinimą už ypatingus nuopelnus Savivaldybės taryba ketvirtadienį suteikė aktyviam visuomenininkui, buvusiam ilgamečiam Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos klebonui Vidmantui Griciui ir archeologui, istorikui bei kraštotyrininkui Mikui Kostui Balčiui. Naujųjų Palangos miesto garbės piliečių inauguracija vyks šeštadienį, birželio 1 d., 13 val. Kurhauze.

Rūpinosi bažnyčios statyba

Vidmantas Gricius įvertintas už aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį Palangos miestui kuriant bendruomenės kultūrinę ir dvasinę gerovę.

V. Gricius, kuris šiuo metu yra Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas, tarnystę Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijoje pradėjo 1995 m. ir tęsė dvidešimt vienerius metus. Tuo pačiu metu jis buvo ir Laukžemės Šv. Apaštalo Andriejaus parapijos klebonas.

Tapęs Šventosios parapijos klebonu, V. Grisius nuo pat pirmų dienų nuoširdžiai rūpinosi Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios statyba. Prisiimdamas sunkų, sudėtingą, o kartu ir savęs atradimo laikotarpį, statant naująją Šventosios bažnyčią, kunigas V. Gricius yra sakęs: „Aš pradėjau kunigystę laikinoje bažnyčioje Klaipėdoje. Kadangi čia dirbti reikėjo irgi laikinoje, turėjau jau šiokios tokios patirties. Atvažiavus į Šventąją, reikėjo viską daryti nuo pagrindų. Ne nuo nulio – pamatai jau buvo padaryti. Tuo metu šv. Mišios vykdavo laikiname pastate. Iš kunigo Rimvydo Marzo perėmiau rūpestį bažnyčia ir pradėjau rūpintis jos statybomis“.

Siekdamas bažnyčios statybai sukaupti kuo daugiau lėšų, jis daug keliavo po Lietuvą ir užsienį, pristatydamas Šventosios bažnyčios statybų eigą. Džiaugsmą dėl pasibaigusio vieno etapo keisdavo rūpestis naujais darbais ir jų baigtimi.

Kai pasaulis pasitiko 2000-uosius, pasisekė ant stogo iškelti 26 metrų kryžių. Galiausiai 2003 m. birželio 230 d. Telšių vyskupijos vyskupas pašventino bažnyčią, ir nuo tada joje pradėta melstis.

Tačiau bažnyčios statybos tuomet dar nebuvo baigtos. Vėliau kunigo V. Griciaus pastangomis bažnyčioje atsirado betoninės grindys, balkonai, klauptai, įspūdingas akmeninis altorius, sutvarkyta aplinka.

V. Gricius suaktyvino ir Šventosios intelektualinį bei kultūrinį gyvenimą – jo rūpesčiu organizuotos įvairios akcijos, kultūros renginiai klebonijoje ir už jos ribų. Daug darbų nuveikta ir ugdant katalikiškąjį jaunimą.

Nuo pat tarnystės Šventojoje klebonas V. Gricius aktyviai įsijungė į Šventosios bendruomenės veiklą. „Mus visus jungia klebonas“ – tuo metu sakydavo dažnas šventojiškis.

Pastatyta bažnyčia, sutvarkyti parapijos namai, sutvarkyta erdvė apie bažnyčią, kurioje po pamaldų jaukiai pasišnekučiuoja žmonės, užsiėmimą rasdavo vietos jaunimas. Klebonas kiekvieną pats pasitikdavo bažnyčioje, atvėrė bažnyčią renginiams ir pats kiek galėdamas prisidėdavo prie jų, bažnyčioje minimos valstybinės šventės, švenčiamas Atvelykis ir kitos šventės. Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos klebonui jo vadovavimo metais pasisakė suburti skirtingų pažiūrų ir tikėjimo šventojiškius bendrai idėjai ir darbui.

Visa tai kartu yra kunigo V. Griciaus gyvenimo dalis, nuširdus atsidavimas kiekvienam jaunam ir pagyvenusiam šventojiškiui.

Archeologas, istorijas bei kraštotyrininkas

Mikeliui Balčiui, archeologui, istorikui bei kraštotyrininkui, Trijų žvaigždžių ordino kavalieriui, Palangos miesto garbės piliečio vardas suteiktas už ypatingus nuopelnus Šventajai ir Palangai bei už reikšmingą indėlį į šio krašto istorijos ir archeologijos tyrinėjimus.

Aktyvios M. Balčiaus kraštotyrinės veiklos pradžia laikytini 1965 metai, kai M. Balčius melioratorių išraustose Šventosios pelkėse atrado pirmąsias akmens amžiaus stovyklavietes ir apie tai pranešė Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriui V. Mickevičiui. Būtent M. Balčiaus radinių dėka šiuo pajūrio kraštu susidomėjo tuometį Lietuvos istorijos instituto mokslinė bendradarbė, istorikė archeologė, profesorė Rimutė Rimantienė. Jos vadovaujamai archeologinei grupei pradėjus kasinėti, Šventojoje atrastos neolito laikotarpio (II-III tūkst. prieš mūsų erą) gyvenvietės liekanos.

Per daugelė metų M. Balčius Šventojoje surado visą neolitinių gyvenviečių kompleksą, daugiau nei 40 akmens amžiaus žmonių stovyklavimo bei gyvenimo vietų. Archeologinį paminklą Šventojoje tyrinėjo ne viena ekspedicija, Šventosios akmens amžiaus radiniai aprašyti mokslininkų disertacijose, knygose bei daugelyje mokslinių straipsnių.

1967 m. M. Balčius atrado jūros plaunamus Elijos miestelio kultūrinius sluoksnius, 1990 m. kasinėjo Riciškės karčiamvietę, 1991 m. – Būtingės dvarvietę. Kasinėjimo bei ilgalaikių eroduojamų Šventosios kultūrinių sluoksnių stebėjimų metu buvo surinkta gausi namų įrangos detalių, indų šukių, puošmenų bei aprangos detalių ir darbo įrankių kolekcija.

Dalį Šventosios žemupio istorijos tyrinėjimų rezultatų M. Balčius yra aprašęs keliose dešimtyse straipsnių bei publikavęs knygose „Palangos miesto istorija“, „Rucava, tur Paurupe“ bei kituose leidiniuose. Profesoriaus Vlado Žulkaus pakviestas, M. Balčius parašė knygos „Palangos istorija“ (V. Žulkus, A. Nikžentaitis, Z. Kiaupa, M. Balčius, Z. Genienė, V. Vareikis. Klaipėda, 1999 m.) skyrių „Elija ir Būtingė“.

Didelį dėmesį M. Balčius skyrė ir numizmatikai, tyrinėdamas bei publikuodamas jos šaltinius. Ir vienas, ir kartu su muziejininku, archeologu, istoriku Eugenijumi Ivanausku yra publikavęs keliolika straipsnių numizmatikos temomis, skaitęs pranešimus konferencijose. Yra knygų „Lietuvos didžiosios kunigaikštystės lydiniai ir monetos nuo 1387 iki 1495 m.“ (Eugenijus Ivanauskas, Mikelis Balčius. Vilnius, 1994 m.) ir „Finds of uniform Buttons of the Great Army of Nepoleon in Lithuania“ (Mikelis Balčius, Eugenijus Ivanauskas, Vilnius, 1999 m.) bendraautorius.

M. Balčius tėvų name yra įkūręs neoficialų iškasenų ir senienų muziejų. Jo kolekciją sudaro Šventosios krašto antikvariniai baldai, archeologiniai radiniai, senoviniai žvejybos, kalvystės, medžio apdirbimo įrankiai, knygos, nuotraukos, buities daiktai, monetos, įvairios paskirties daiktai. Senienų rinkimas – M. Balčiaus pomėgis. Savo sukaupta medžiaga jis dalijasi su Palangos kurorto muziejumi – jį įsteigus, Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka perdavė Palangos kurorto muziejui Mikelio Balčiau kolekcijos aprašus. Šiuose aprašuose yra jo sukauptos žinios apie Šventąją, faktoriją, Eliją, Riciškę, Būtingę ir kt., randami žvalgytų pastatų ir vietų planai, radinių sąrašai ir piešiniai. Taip pat – 1977 m. ekspedicijos dokumentuota medžiaga, Šventosios apylinkėse vykusių archeologinių tyrimų dokumentacija: piešiniai, pastatų lokalizacijos schemos, perkasų brėžiniai. Šviesaus atminimo Palangos kurorto muziejaus direktoriaus Jūračio Liachovičiaus teigimu, M. Balčiaus aprašai yra visapusiškai naudingi tiek istoriniu, tiek archeologiniu, tiek kraštotyriniu aspektu.

M. Balčius yra vienas iš Kuršių kultūros draugijos steigimo iniciatorių ir yra šios draugijos vadovas.

Palangos miesto savivaldybės informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt