Palangos kurorto muziejus pakvietė į įspūdingą kelionę praeities labirintais

Šeštadienį Palangos kurto muziejus atvertė naują savo istorijos puslapį – atidaryta interaktyvi nuolatinė muziejaus ekspozicija, lankytojus nukelianti į paslaptingą ir neįtikėtinai įdomų Palangos kurorto istorijos pasaulį.

Palangos muziejus įsikūręs išskirtinai gražioje medinėje viloje – „Anapilyje“. Į muziejaus nuolatinės ekspozicijos atidarymą susirinkę lankytojai šeštadienio popietę pasijuto tarsi keliaudami laiko mašina. Atgimė ne tik kurorto istorija, bet ir legendos, ne vieną dešimtmetį gaubiančios paslaptingąją „Anapilio“ vilą bei čia viliojančios mistines istorijas pamėgusius lankytojus. Susirinkusieji į nuolatinės ekspozicijos atidarymą turėjo galimybę ne tik susipažinti su eksponatais, bet ir išvysti po vilą klaidžiojantį vaiduoklį – veikiausiai pirmosios šios vilos savininkės, grafienės Sofijos Tiškevičienės vėlę.

Pirmajame aukšte esančios muziejaus erdvės paliktos laikinoms parodoms bei renginiams, o nuolatinė Palangos kurorto muziejaus ekspozicija įkurta antrame aukšte. O pasigrožėti čia išties yra kuo, ir įdomybių čia ras ne tik suaugusieji, bet ir mažieji muziejaus lankytojai. Muziejaus lankytojai su ekspozicija supažindinami keturiomis kalbomis – lietuvių, latvių, anglų ir rusų.

Pirmoji salė lankytojus nukelia į praeitį, kai Palanga dar nebuvo išpopuliarėjusi kaip vasarvietė – čia eksponuojami pajūrio regiono kultūrą atspindintys eksponatai, archeologiniai radiniai. Dalis čia esančių eksponatų taip pat siejasi ir su vos keleto metų senumo įvykiais, kuomet 2014-aisiais, rekonstruojant Palangos koncertų salę, buvo aptiktos 16-ojo amžiaus dvarvietės liekanos ir keletas dvarvietėje naudotų daiktų. Tarp jų – kol kas vienintelis mūsų šalyje rastas žaidimo „Malūnas“ lentos fragmentas. O smalsiausieji kviečiami ne tik apžiūrėti šį vertingą eksponatą, bet ir šalia įrengtame interaktyviame ekrane, patys išbandyti šį smagų, loginį mąstymą skatinantį žaidimą.

Čia galima susipažinti ir su paleoastronomime stebykla, kadaise buvusia įrengta ant Birutės kalno, o gerokai vėliau atkartota Šventojoje, ant Alkos kalno. Lankytojai interaktyviai gali sužinoti, kaip ir kokias kalendorines šventes galima nustatyti pagal paleoastronominėje stebykloje įrengtus stulpus.

Antroji muziejaus salė lankytojus nukelia į Palangos kurorto įkūrėjų Grafų Tiškevičių pasaulį. Čia galima sužinoti apie grafų veiklą bei indėlį į kurorto plėtrą. Pristatomas ir pirmasis Palangos vaizdų albumas, kurio greta esančią kopiją galime ne tik apžiūrėti, bet ir pavartyti. Eksponuojama keletas asmeninių grafų Tiškevičių daiktų, taip pat – unikalus 1899 m. Birutės parko planas.

Kadangi grafai Tiškevičiai įdėjo labai daug pastangų, kad Palanga taptų modernus kurortas, šį miestą netruko pamėgti žymūs mūsų krašto žmonės. Kokie tai žmonės ir koks jų ryšys su Palanga, galima sužinoti pavarčius interaktyvų albumą.

Pristatoma šioje salėje ir pirmoji vilos „Anapilis“ savininkė – grafienė Sofija Tiškevičienė, pagarsėjusi kaip valdinga, tačiau silpnos sveikatos moteris, kaip kalbama, pamėgusi spiritizmo seansus.

Užsukusieji į trečią salę lankytojai pasijunta tarsi esantys paplūdimyje, o po kojomis šiugžda baltas pajūrio smėlis. Ekspozicija, pristatanti kurortą ir jo raidą, viliote vilioja prisėsti ant salėje įrengtų gintarus bei pajūrio akmenis atkartojančių sėdmaišių bei stebėti vaizdo medžiagą apie ankstesnės ir šių dienų Palangos paplūdimius bei poilsiautojus. Šioje salėje galima susipažinti su įvairių laikotarpių maudymosi tradicijomis bei paplūdimio madomis.

Šioje salėje galima ne tik pasigrožėti, bet ir patiems įlipti į vieną iš senųjų paplūdimio įrenginių – maudymosi vežimą bei, pasinaudojus šiame vežime įmontuota įranga, pasidaryti atminčiai fotografiją.

Mistinės legendos, gaubiančios vilą „Anapilis“ atgimsta pastato bokštelyje – čia atkartotas veidrodžių kambarys, kurį, kaip pasakojama, kadaise šioje viloje buvo įsirengusi spiritizmo seansus rengti neva mėgusi grafienė Sofija Tiškevičienė.

Iš veidrodžių kambario lankytojai sraigtiniais laiptais pakyla į vilos bokštelį – ten juos vilioja sklindantys mįslingi vėjo vargonų garsai.

Pasakojama, kad grafienė S. Tiškevičienė skundėsi silpna sveikata, tad jos nuotaikai praskaidrinti vilos bokštelyje buvo įrengti vėjo vargonai. Vos tik grafienė pasijusdavo prastai, atsidarydavo bokštelio langus ir klausydavo vėjo vargonų muzikavimo. Kad vėjo vargonai buvo, žinojo kone kiekvienas palangiškis, tačiau kaip jie atrodė, kas juos pagamino ir koks jų veikimo mechanizmas, žinių trūko. 2015 m. vykdant „Anapilio“ restauraciją, bokštelyje buvo rasti aštuoni skardiniai būgneliai, po du prie kiekvieno stoglangio krašto. Šios vėjo gaudyklės „gaudė“ pajūrio vėjus ir skleidė neįprastus garsus, derančius prie vilos pavadinimo ir suteikdamos jai dar daugiau mistiškumo. Restauracijos metu būgneliai buvo atkurti, bet turbūt dėl kai kurių detalių trūkumo neveikia.

Toks į pastatą įmontuotas mechanizmas yra unikalus ir neturintis analogų. Viena originali detalė yra eksponuojama vilos bokštelyje. Palangos kurorto muziejaus lankytojai gali ne tik su ja susipažinti, bet ir patys kurti vėjo vargonų muziką, interaktyvioje lentoje keisdami vėjo kryptį bei stiprumą, taip pat – paros laiką (visi žinome, kad tamsiuoju paros metu visi garsai tampa intensyvesni).

Paskutiniojoje ekspozicijos salėje įrengta laiko juosta lankytojus supažindina su Palangos šimtmečio vaizdais. Čia pristatomas ir latviškasis Palangos periodas, trukęs 1918-1921 m., taip pat – svarbiausi tarpukario laikotarpio momentai, sovietmetis ir, žinoma, Neprilklausomybės laikmetis.

Palangos kurorto istoriją papildo ir užbaigia įrengta interaktyvi lenta, kurioje originalių Palangos vaizdų fone, muziejaus lankytojai turi galimybę pasijusti esantys muitininkai, žvejai ar tiesiog poilsiautojai.

Šiuolaikiška ekspozicija, pasakojanti Palangos istoriją, atskleidžianti skirtingų jos istorijos, ekonomikos, kultūros periodų savitumą, kurorto raidą, supažindinanti su žymiais žmonėmis, kūrusiais ir gyvenusiais Palangoje, sukurta ir įrengta Palangos kurorto muziejui ir Pavilostos savivaldybei (Latvija) įgyvendinant tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta: Jūros įkvėpta istorija“.