Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Vasario 13 d. 17 val. startuoja trečiasis Palangos kurorto muziejuje rengiamas paskaitų ciklas "Susitikimai. Jūros istorijos".
Susitikti su palangiškiais ir ne tik paskaityti paskaitas, bet ir diskutuoti įdomiais ir aktualiais klausimais šiais metais atvykta Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius, prof. dr. Albertas Bitinas ir prof., habil. dr. Rimas Žaromskis.
Vasario 13 d. 17 val. Sauliaus Karaliaus paskaitoje sužinosime apie Baltijos susiformavimą ir kokias vystymosi stadijas ji praėjo. Kokios jos ekologinės problemos ir jų priežastys. Kokie yra Baltijos povandeniniai pasauliai ir kas būdinga Baltijos jūros gyvūnijai, kokius faunos pokyčius galima pastebėti mūsų dienomis, kuo svarbi mūsų Baltijos priekrantė žiemojantiems šiauriniams vandens paukščiams.
Vasario 20 d. 17 val. prof. dr. Alberto Bitino paskaitoje bus apžvelgiami Baltijos pajūrio pietrytinėje dalyje vykę įdomesni geologiniai procesai, apimantys laikotarpį nuo ankstyvojo poledynmečio (t. y. prieš 13-14 tūkst. metų, kada baigė tirpti paskutiniojo ledynmečio ledyno likučiai) iki pat mūsų dienų. Geologinių tyrimų duomenys byloja, kad poledynmetyje bei po jo sekusio holoceno pradžioje Baltijos pajūrį kartkartėmis supurtydavo gana stiprūs žemės drebėjimai, čia aptinkami ir galimai buvusių (?) cunamių pėdsakai. Kuršių nerijoje vis dar stebimas unikalus geologinis reiškinys, neturintis analogų visoje Europoje – marių mergelio išspaudų formavimasis, tampriai susijęs su kopų atsiradimu ir jų migracija. Šiuo metu tam tikrose Baltijos pajūrio vietose vyrauja krantų arda, ypač intensyvi stiprių audrų metu, taip pat vyksta ir kiti, tik kiek mažiau pastebimi, geologiniai procesai. Paskaitos metu bus aptartos kiekvieno paminėto geologinio proceso atsiradimo priežastys, parodytas šių procesų poveikis Baltijos pajūrio gamtinei raidai bei žmogaus gyvenamajai aplinkai.
Okeanologas Rimas Žaromskis: "Šventoji – tai gyvenvietė turinti turtingą istoriją, kuri labiausiai susijusi su uostu. Unikalu tai, kad retas uostas turėjtiek daug parengtų ir iki galo neįgyvendintų statybos ir plėtros projektų kaip Šventoji. Kokia būtų kranto raida, jei tie projektai būtų realizuoti ir kaip šiandien vystosi krantas irstant senajam molui, bus galima sužinoti paskaitoje „Šventosios krantas ir uostas kaip Fata Morgana“.
Kviečiame į susitikimą su R. Žaromskiu vasario 27 d. 17 val.
Laukiame smalsių palangiškių.
Tegul neprailgsta vasario vakarai.
Renginiai nemokami.
plakatas-a4-7817.jpg