Palangoje nukeltas sovietinis obeliskas su kūju ir pjautuvu

Palangoje nebeliko sovietinio obelisko su sovietiniais simboliais – kūju ir pjautuvu, ketvirtadienio rytą socialiniame tinkle pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Šiandien Palanga atveria naują istorijos puslapį – šį rytą Palanga pabunda ir keliasi jau be sovietinės ideologijos simbolių kūjo ir pjautuvo. Obeliskas su sovietine simbolika jau nebedisonuoja su mūsų bažnyčia, su greta esančiu paminklu generolui Jonui Žemaičiui – Vytautui. Obeliskas nukeltas!“ – pranešė meras.

Pasak kurorto vadovo, sovietinė simbolika Palangos centre pastatyta 1952 metais, tad prastovėjo septynis dešimtmečius.

„Šį rytą obelisko ir postamento vietoje jau triūsia darbininkai. Iki vakaro visa aplinka bus preciziškai sutvarkyta – čia bus paklotos trinkelės bei užsodinta veja. O jau dabar čia įkurdinta pilko granito paminklinė lentelė su užrašu lietuvių kalba, pažyminčia, kad šioje vietoje palaidoti kariai, žuvę Antrojo pasaulinio karo metu“, – pranešė Š. Vaitkus.

Mero teigimu, obelisko nukėlimas įvyko laikantis šalies įstatymų.

Dėl obelisko vertingųjų savybių panaikinimo pirmiausia pasisakė vietos Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba. Atsižvelgdamas į jos nuomonę, trečiadienį Kultūros paveldo departamentas panaikino kūju ir pjautuvu „pasipuošusio“ paminklo vertingąsias savybes ir išbraukė iš valstybės saugomų kultūros vertybių registro.

Balandžio 28 dieną kurorto taryba priėmė sprendimą nukeldinti šį objektą.

„Mes nesame barbarai ir elgiamės taip, kad patys save gerbtume, todėl atsižvelgiame į 1949 metų Ženevos konvenciją, numatančią, kad tokie kapai, kapinės ir kitos laidojimo vietos turi būti pažymėtos, duomenys apie palaidotus asmenis saugomi. Šią konvenciją ratifikavo ir Lietuva. Būtent todėl palaidojimo vieta paženklinta atminimo lenta ir tebelieka saugoma valstybės“, – pabrėžė kurorto meras.

Anot jo, valstybė, taip pat ir Palanga, nekovoja su kapavietėmis ir čia esančiais prieš daugiau kaip 70 metų žuvusiųjų kaulais.

Vykdant aikštės rekonstrukciją, bus ištirta, kas šioje vietoje yra po žeme, o tuomet sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų.

Anot kultūros ministro Simono Kairio, tai pirmasis atvejis, kai sovietinis objektas nukeltas išbraukus jį iš paveldo sąrašų.

„Beje, reikia pagirti savivaldybę, kad viską atliko puikiai, pagal visas procedūras, iškart atsirado lentelė su pažymėjimu, jog čia palaidoti kariai, žuvę Antrojo pasaulinio karo metu“, – savo „Facebook“ paskyroje sakė S. Kairys. 

Ministro teigimu, taip ir turi atrodyti procesas civilizuotoje valstybėje.

„Mums nereikia lenktynių, reikia nuoseklumo ir pagarbos įstatymams, nes tai ir yra mūsų pranašumas“, – teigė S. Kairys.

Kultūros ministerijos duomenimis, į Kultūros vertybių registrą įrašyta 160 Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų Lietuvoje.

Aktyviai valyti viešąją erdvę nuo sovietinės simbolikos imtasi Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.

BNS