Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt
Gegužės 27 d. Pakruojo sinagogoje vyko Žydų kultūros diena. Šventė kartu skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, Izraelio nepriklausomybės 70-mečio ir Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės 30-ties metų jubiliejaus progoms paminėti. Renginio rėmėjai - Geros valios fondas ir Pakruojo rajono savivaldybė.
Reginio svečius ir dalyvius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas. Dalyvavo ir pasisakė garbūs svečiai: LR Seimo nariai Arūnas Gumuliauskas, Emanuelis Zingeris, Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas. Daug šiltų sveikinimo žodžių tarė Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė, Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ vadovė Daiva Skrupskelytė. Renginio iniciatorius Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis pasidžiaugė, kad Žydų kultūros diena subūrė tiek dalyvių, palinkėjo, kad ši šventė Pakruojo sinagogoje taptu tradicine. Ansambliui „Klezmer Klanger“ (Vilnius) už sukurtą šventinę nuotaiką dėkojo ir dovanėlę įteikė Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė.
Minėdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį - prisimename savo valstybės istoriją. Naujoji Lietuvos valstybė kūrėsi istoriškai daugiatautėje aplinkoje. Reikšmingas vaidmuo Lietuvos valstybės ekonomikos kūrimo ir stiprinimo kelyje teko būtent žydų tautai. Diplomatinėse pozicijose dirbę Lietuvos žydai pelnė Vakarų pasitikėjimą, įtikinėjo pasaulį investuoti į mūsų šalį. Tūkstančiai žydų savanorių kovojo už nepriklausomybę. Lietuvos vardą pasaulyje iki šių dienų garsina žydų tautybės mokytojai, filosofai, poetai, dailininkai... Simboliška, kad Žydų kultūros diena, kartu minint svarbias Lietuvai ir žydų tautai datas, paminėta unikalioje, prieš metus naujam gyvenimui prikeltoje Pakruojo sinagogoje. 1801 metais statytos sinagogos restauravimą inicijavo ir 2017 m. gegužės 19 d. restauruotą pastatą Pakruojo Juozo Paukštelio viešajai bibliotekai perdavė Pakruojo rajono savivaldybė, kuri ir yra projekto „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ vykdytoja.
Kraštietis, kultūrologas Jonas Nekrašius ne kartą pakruojiečius stebino savo projektais. Šįkart, susirinkusiems į renginį, pristatė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi) išleistą leidinį „V. D. Brennerio plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinio“ (2017). Šio unikalaus leidinio sudarytojas atvežė išskirtinę V. D. Brenerio reprodukcijų parodą, kuri sinagogoje bus eksponuojama iki birželio 20 dienos.
Skulptorius Viktoras Davidas Breneris (1871–1924), gimęs juvelyro ir antspaudų gamintojo šeimoje, pasaulyje išgarsėjo 1907 m. sukūręs prezidento Abraomo Linkolno atvaizdą. Pastarasis buvo panaudotas vadinamajam Linkolno vienam centui, pirmąkart nukaldintam 1909 m. minint šio JAV prezidento 100-ąsias gimimo metines. Per savo karjerą skulptorius V. D. Breneris sukūrė daugiau nei 125 medalius, plaketes, įvairius portretus, biustus. Tik Lietuvos išeivio Aleksandro Mykolo Račkio (1893–1965) dėka V. D. Brenerio autoriniai darbai grįžo į Lietuvą. Tąkart kolekcionieriui pavyko surinkti apie trisdešimt geriausių skulptoriaus V. D. Brenerio plakečių bei medalių. 1935 m. A. M. Račkus atvežė surinktą numizmatikos kolekciją į Lietuvą ir perdavė Valstybės archeologijos komisijai. Šiandien V. D. Brenerio kūriniai saugomi nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriuje.
Šventėje dalyvavo ir gerąja patirtimi pasidalino Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos atstovai: asocijos ir Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Verbickienė. Smagu pažymėti, kad šiandieninėje Lietuvoje statomi tikrai gražūs tarpkultūriniai tiltai. Aktualizuoti Lietuvos žydų istoriją, kultūrą, paveldą, skatinti kultūrinį turizmą asociacija sutelkė daugelį šalies savivaldybių. Tapti asociacijos nare bei prisijungi prie prasmingos bendros veiklos pasiūlyta ir Pakruojo rajono savivaldybei.
Istorikas Andrius Kvedaras parengė pranešimą „Pakruojo žydų istorijos pėdsakais“. Apžvelgta žydų tautos įsikūrimo Pakruojyje istorija, prisiminti žymūs šio krašto žydai, savo veikla įtakos turėję ekonominiam bei kultūriniam Pakruojo miesto augimui.
Žydų kultūros dienos šventėje muzikinius kūrinius dovanojo tradicinę žydų muziką grojantis šeimyninis ansamblis „Klezmer Klanger“ (Vilnius). Nuskambėjus baigiamiesiems šauniojo klezmerių muzikos ansamblio akordams, organizatoriai pakvietė susirinkusius puodelio kavos.
Vyresn. bibliotekininkė Gitana Maasienė
Sigytos Kavaliauskienės nuotr. akimirkos iš Žydų kultūros dienos šventės Pakruojo sinagogoje