Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
R. Pupinytės nuotr.
Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt
Liepos 16 d. Linkuvos socialinių paslaugų centro Petrašiūnų bendruomeniniuose vaikų globos namuose „Nykštukas“ lankėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos deleguotas Vaiko ir šeimos gerovės ekspertas Audrius Natkevičius ir Šiaulių regiono Pertvarkos procesų ekspertė Eglė Jurkutė.
Lydimi Linkuvos socialinių paslaugų centro direktorės Reginos Vaičaitės ir direktorės pavaduotojos Renatos Žiedienės, ekspertai dalykinio pokalbio atvyko ir į Pakruojo rajono savivaldybę. Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius, administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė, Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė ir vyriausioji specialistė Šarūnė Slavinskaitė, Strateginės plėtros ir statybos skyriaus vedėjas Gintaras Makauskas, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajone patarėja Eglė Koskutė. Kalbėtasi apie situaciją Pakruojo rajone, siekiant įgyvendinti Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planą, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83. Pokalbio metu akcentuota paauglių nuolatinių globėjų paieškų problema, pasidžiaugta, kad šiais metais, lyginant su dviem praėjusiais, paimtų vaikų iš šeimų labai sumažėjo. D. Rutkevičienė informavo, kad šią dieną poreikis – apgyvendinti artimoje šeimai aplinkoje 8 vaikus. Tam reikia naujų patalpų. Diskutuota, kokio tipo patalpos – butai ar namas – būtų tinkamiausios apgyvendinti vaikus, suteikiant jiems optimaliausias galimybes augti ir socializuotis neinstitucinėje globoje. Prieita prie vieningos nuomonės, kad patalpos turėtų būti kuo arčiau miesto (dėl didesnių vaikų, paauglių užimtumo užtikrinimo, dėl pavėžėjimo mažesnių išlaidų ir pan.) ir kad jas, esant reikalui, būtų galima lengvai pritaikyti kitoms socialinėms reikmėms – įrengti senjorų, neįgaliųjų, grupinio gyvenimo namus ar pan. Ekspertai pasidžiaugė, kad rajono savivaldybė įsijungė į vaikų globos namų deinstitualizacijos procesus, ieško galimybių spręsti iškilusias infrastruktūros, finansines, personalo problemas. To pavyzdys – prieš keletą savaičių pradėję veikti Petrašiūnų bendruomeniniai vaikų globos namai „Nykštukas“, kuriuos ekspertai įvertino teigiamai.
Atsisveikindami svečiai palinkėjo konstruktyvaus tarpžinybinio bendradarbiavimo, gerų idėjų generavimo, kantrybės ir susitelkimo sprendžiant vaikų gerovės klausimus.