Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Pakruojo dvare, puoselėjančiame medžioklės ir žirgininkystės tradicijas, šeštadienį buvo galima išvysti Lietuvos pasididžiavimą - Lietuvos skalikus. Apie 70 keturkojų su šeimininkais atvyko į LSAS IX-ąją klubinę parodą.
Lietuvių skalikas – lietuviška šunų veislė. Lietuvių skalikai buvo išvesti iš įvairių vietinių šunų grupių, nuo senų laikų Lietuvoje naudojamų medžioklei. Skalikų paskirtis yra rasti šviežius žvėries pėdsakus ar patį žvėrį, pakelti jį iš guolio ir skalijant sekti jo pėdsakais.
Lietuvių skalikų augintojų sąjunga kasmet organizuoja specializuotas lietuvių skalikų parodas.
Rašytiniai šaltiniai teigia, kad Lietuvoje su skalikais medžiota jau 1599 metus. Viduramžiais kiekvienas laikė garbe auginti savo dvare gaują skalikų, o dvarų Lietuvos ir Lenkijos karalystėje buvo gausybė.
Pomėgį medžioti su skalikais didikai perėmė iš Prancūzijos, su kuria jie glaudžiai bendravo nuo XVI amžiaus. Iš jų ir įsigijo šv. Huberto šunų. Skalikų atsiveždavo ir iš Vokietijos.
Ikikarinėje Lietuvoje lietuvių skalikai buvo labai paplitę, bet pokario metais ši veislė labai išretėjo, buvo mišrinama su įvairiais šunimis. Tuo metu juos jau vadino vietiniais skalikais. 1974 m., pradėjus tvarkyti medžioklinę šunininkystę, buvo likę tik 78 į lietuvių skalikus panašūs šunys, kuriuose dauguma neturėjo kilmės dokumentų.
Prie veislės atkūrimo daug prisidėjo kinologai entuziastai. Bendromis kinologų ir medžiotojų jėgomis 1981 metais buvo organizuota pirmoji lietuvių skalikų paroda, kurioje dalyvavo 62 šunys.
Šiuo metu skalikų veislė nebenyksta, Lietuvoje yra apie 400 veislinių šunų, tačiau pasaulyje Lietuvos skalikai nėra pripažinti.
Plačiau žiūrėkite vaizdo reportaže.