Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: Telšių rajono savivaldybės inf.
„Prašome visų, ypač vairuotojų, būti atidesniems: sulėtinkite greitį, kelyje pamatę varles stenkitės jas apvažiuoti. Padėkite varliagyviams saugiai kirsti gatvę ir pasiekti nerštavietes“, – ragina gyventojus Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėja Kristina Jankauskienė.
Visi varliagyviai šaltakraujai, todėl jų veiklumas labai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Atšilus orams jie labai greitai reaguoja į temperatūros pokyčius. Jiems nereikia atitinkamos vidutinės paros temperatūros, ankstyvą pavasarį varliagyviai suaktyvėja lokaliuose ploteliuose, saulės atokaitose, svarbu, kad būtų drėgna ir šilta. Vėliau, orui įšilus, palankiausios sąlygos kai lynoja lietus, tvyro rūkas. Tokiu oru varliagyviai juda savo senųjų neršto vietų pusėn – toks tikslingumas yra labai svarbi, konservatyvi gyvūnų savybė.
Varliagyvių nerštas – atsakingas laikas. Subrendusios, paprastai ne jaunesnės kaip 4 – 5 metų varlės naktimis, kai daugiau drėgmės ir mažiau plėšrūnų, energingai šokuoja ir skuba. Jos pilnos ikrų, sunkios, joms būtina suspėti, kol vandens temperatūra yra tinkamiausia. Anksčiausiai neršti pradeda pievinės varlės, kurios susiporuoja jau keliaudamos į nerštavietes ir, esant apie 10 laipsnių temperatūrai, išneršia apie 1000 ikrelių. Po savaitės varlės palieka nerštavietes ir į jas sugrįžta tik kitą pavasarį.
Greitai į nerštavietes pradės keliauti smailasnukės varlės, kurių patinėliai ilgai kvarks, pakeis spalvą (bus šviesiai melsvi), o po to atkeliaus patelės ir prasidės nerštas. Paprastosios rupūžės taip pat keliauja labai anksti, anksti į neršto vietas iš žiemaviečių sausumoje šliaužia ir tritonai.
Pavasarinės migracijos varliagyviams yra labai pavojingos. Daug keliaujančių varlių žūsta įkritusios į stačiakraštes duobes, kitas sumedžioja mangutai, lapės, ežiai. Begalės varliagyvių žūsta deginamose pievose; joms mirtinai pavojingi net ir senose degiavietėse esantys pelenai, galintys neigiamai veikti jautrią gyvūno odą. Tačiau daugiausia varlių, rupūžių ir tritonų žūsta keliuose. Todėl prie kelių ir statomos apsauginės užtvaros.