Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Aurelijos Ričkuvienės / KPD nuotr.
Etaplius.LTŠaltinis: Kultūros paveldo departamentas
Darbai buvo vykdyti pagal projektuotojo Aurimo Vengrio parengtą tvarkybos darbų projektą. Darbų, kuriuos atliko UAB „Gamasta”, užsakovas – Kultūros infrastruktūros centras.
Lėšos projekto įgyvendinimui skirtos iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) programos, savo lėšomis prisidėjo ir Mažeikių rajono savivaldybė, Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapija, AB „Orlen Lietuva”.
Šiuo projektu buvo sutvarkyta Židikų Šv. Jono Krikštytojo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1510) stogo danga: sudūlijusi ir puvinio pažeista medinių skiedrų stogo danga pakeista tamsios spalvos cinkuotos ir dažytos „Clasic“ tipo skardos lakštais, įrengta nauja lietaus vandens surinkimo nuo stogo lietlovių ir lietvamzdžių sistema, taip pat sutvarkytas bažnyčios apsidės stogo geležinio ornamentuoto kryžiaus su vėjarode antbokštelis, medinis profiliuotas karnizas, pagrindinio fasado medinis frontonas. Sutvarkyta bažnyčios pastato elektros instaliacija: pakeisti susidėvėję, neatitinkantys saugaus naudojimo elektros laidai ir automatai, sumontuoti nauji šviestuvai, rozetės ir jungikliai, įrengta naujai bažnyčios pastato žaibosaugos sistema, įrengtos naujos bažnyčios pastato apsaugos nuo gaisro ir įsilaužimo sistemos.
Informacija apie bažnyčią iš Kultūros vertybių registro:
1614 m., steigdamas Kražių kolegiją, Jonas Karolis Chodkevičius (1561–1621) dovanojo vienuoliams Židikų dvarą su kaimais. Netrukus jėzuitai įkūrė Židikuose misiją, o 1636 m. Kražių kolegijos rektorius Kristupas Timinskis pastatė medinę bažnyčią (koplyčią). Koplyčia veikiausiai stovėjo senojo kaimo vietoje – Senmiestėje, į šiaurę nuo dabartinio miestelio. Apie 1688 m. pastatyta nauja Šv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčia, manoma, jau dabartinėje vietoje.
1819 m. senosios medinės bažnyčios vietoje dvarininko Mykolo Gelgaudo, Antano sūnaus, lėšomis pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Bažnyčios stogas 1821 m. uždengtas šiaudais, šiaurinėje pusėje buvo didelis medinis kupolas (bokštas). Iš 1827 m. vizitacijos žinome, kad 1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė altarijos sodyba, špitolė, varpinė, susilydė varpai, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai.
1824 m. stogas pradėtas dengti čerpėmis, 1825 m. suremontuotas bažnyčios vidus. 1858 m. klebono Jono Vaškevičiaus pastangomis bažnyčioje įrengtas Kryžiaus kelias. 1860–1862 m. klebono Pranciškaus Opulskio ir parapijos pastangomis remontuotas sienų mūras, nutinkuotas, perdengtas stogas, paauksuoti visi altoriai. Suremontuotą ir išpuoštą bažnyčią vyskupas M. Valančius (1801–1875) konsekravo 1862 m. gegužės 21 d.
Bažnyčios stogas 1977 m. perdengtas skiedromis. 1898 m. klebonas Vincentas Bogdašenko pastatė dabartinį varpinės pastatą. 1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija. Šiame į šventoriaus tvorą įjungtame name 1915–1930 m. gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana (1877–1930).
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
