Pagrindiniai patarimai, leisiantys greičiau sutaupyti pradiniam būsto įnašui

Vidutinis ar kiek didesnis nei vidutinis vienišo asmens atlyginimas ir galimybė sukaupti pradinį įnašą būsto kreditui – misija įmanoma. Taip LRT.lt sako asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė. Tačiau, pasak jos, labai svarbu atsakyti sau į klausimą – ar verta aukoti gyvenimo kokybę ir keletą metų gyventi itin smarkiai susivežus diržą vardan būsto, kurį galbūt pavyks įsigyti ateityje.

Kaip pažymi SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas Vaidas Žagūnis, kai asmuo skolinasi pirmajam būstui, dažniausiai nuosava dalis būna 15 proc. sandorio vertės. Tais atvejais, kai klientas skolinasi ne pirmam ir ne pagrindiniam būstui arba kai skolinasi namo statyboms, pradinis įnašas būna didesnis nei 15 proc.

„Suteikdami būsto kreditus, bankai privalo vadovautis Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais. Remiantis šiais nuostatais, įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė)“, – aiškina V. Žagūnis.

Taigi, jei kiek didesnį nei vidutinį atlygį (800 eurų) gaunantis vienišas žmogus per mėnesį sugebėtų atsidėti apie 150 eurų, vieno kambario butui sostinėje (šio meto kainomis) kreditą galėtų mėginti gauti kiek daugiau nei po ketverių metų. Tuomet jis būtų sukaupęs apie 7,5 tūkst. eurų – 15 proc. 50 tūkst. eurų kainuojančio buto sumos. Už tokią sumą Vilniuje įmanoma rasti ir visiškai įrengtų butų, taigi, papildomų išlaidų būsto įrengimui nebūtų, tačiau, kaip pataria asmeninių finansų ekspertai – reikėtų pasvarstyti, ar tikrai verta taip veržtis diržus ir aukoti gyvenimo kokybę.

Smarkiai suveržtais diržais ir ketveri metai gali prailgti

Pasak O. Bložienės, prieš imant kaupti pradiniam įnašui, svarbu suskaičiuoti, kokią sumą kiekvieną mėnesį ketinama atidėti, kiek metų ketinama kaupti, o pagal tai nusimatyti, kokį būstą gali pavykti įsigyti.

„Norint sutaupyti, reikia įvertinti, ar yra galimybė pasirinkti pigesnį būstą nuomai, pagyventi prastesnėmis sąlygomis, tačiau per trumpesnį laiką sukaupti pradinį įnašą. Be abejo, galima galvoti apie papildomas pajamas, tačiau tai nėra kiekvienam įmanomas variantas. Tad be taupymo – niekur, tačiau reikia įsivertinti savo svajonės realumą ir pasiskaičiuoti, ar tikrai per mėnesį pavyks reikiamą sumą atsidėti natūraliai.

Yra galimybė rinktis ir išperkamosios nuomos paslaugą, kuomet pradinis įnašas kaupiamas keletą metų mokant nuomą už būstą, kurį ketinama įsigyti“, – kalba O. Bložienė.

Pasak asmeninių finansų ekspertės, norinčiam įsigyti būstą Vilniuje vienišam žmogui, gaunančiam vidutinį darbo užmokestį, prireiktų labai daug ryžto.

„Reikėtų pagalvoti, kaip pakelti savo kvalifikaciją, kad pavyktų uždirbti daugiau, arba pasvarstyti, kad Vilnius nėra ta vieta, kur reikėtų tikėtis įsigyti būstą. Gaunant vidutinį darbo užmokestį, pradinio įnašo kaupimas labai užtrunka. Reikėtų gerai įvertinti savo galimybes įsigyti nuosavą būstą apskritai.

Galime diržus veržtis ir taupiai gyventi, tačiau prarasti bet kokią gyvenimo kokybę vardan būsto, kurį kažkada galbūt pavyks įsigyti. Žmogus gali prarasti ūpą. Tai – prioritetų klausimas – ar nori nuosavo būsto ir esi pasirengęs susiveržti diržus, ar nori gyventi be įsipareigojimų nuomojamam bute“, – sako O. Bložienė.

Siūlo gerai pagalvoti, ar verta skolintis iš artimųjų

Pasak V. Žagūnio, būstui dažniausiai skolinasi 30–35 metų asmenys, didžioji dalis jų nuosavų lėšų dalį būna susitaupę.

„Kai kurie klientai pasinaudoja savo tėvų ar kitų artimų giminaičių finansine parama, o kai kurie turi turto, kurį parduoda ir gautas lėšas panaudoja pradiniam įnašui.

Klientams, kurie ateityje planuotų įsigyti nuosavą būstą, visada patariame pradėti tam taupyti kuo anksčiau, kai tik jis ar ji pradeda gauti pirmąsias nuolatines pajamas. Reguliariai atidėdamas dalį pajamų pradiniam įnašui, asmuo kartu galės įsivertinti savo finansinę drausmę, vartojimo poreikius, o įgyta patirtis pravers tuomet, kai bus paimta būsto paskola ir reikės reguliariai mokėti įmokas“, – kalba V. Žagūnis.

Savo ruožtu O. Bložienė skolinimąsi iš artimųjų pradiniam įnašui yra linkusi vertinti atsargiai: „Seneliai ir tėvai visuomet yra pasirengę padaryti viską dėl vaikų, tačiau ar tikrai jie turėtų aukoti savo gyvenimo kokybę? Žinoma, jei tai žmonės, kurie gali tai sau leisti, turi daug santaupų, nuo to nenukentės jų gyvenimo kokybė – kodėl gi ne.

Tačiau jei tai yra paskutiniai pinigai ar nauji įsipareigojimai, nemanau, kad pritarčiau tokiam pinigų prašymui. Reikia atsakyti sau į klausimą, ar svarbiau įsigytas būstas, ar santykiai šeimoje.“