Pagrindinai lietuvių būsto trūkumai – didelės sąskaitos už šildymą ir elektrą

Didžiausiu savo būsto trūkumu 2 iš 5 lietuvių nurodo dideles sąskaitas už šildymą, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Antroje didžiausių trūkumų vietoje gyventojai išskiria dideles sąskaitas už elektrą, trečioje – per mažą būsto plotą.

„Brangus šildymo sezonas gyventojams galvos skausmą keldavo nuolatos, o energetikos krizės kontekste jis peraugo į rimtą migreną. Nors šildymo sąskaitų dydis priklauso nuo energijos išteklių kainos rinkoje, gyventojų rankos nėra visiškai surištos. Įpročių pokyčiai bei sprendimai, padidinantys energinį naudingumą, ilgainiui gali padėti pastebimai sutaupyti“, – banko pranešime cituojama „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Tyrimo duomenimis, dideles sąskaitas už šildymą didžiausiu dabartinių savo namų trūkumu laiko 19 proc. gyventojų, 13 proc. išskiria dideles sąskaitas už elektrą, tiek pat respondentų teigia, kad didžiausia jų namų problema – vietos būste trūkumas.
Kaip kitus trūkumus gyventojai taip pat išskiria nusidėvėjusį ar senamadišką interjerą, prastą garso ir termoizoliaciją, pasenusią ir nusidėvėjusią santechniką ir buitinę techniką.

„Tyrimo duomenys rodo, kad brangus šildymas, bloga termoizoliacija ir didelės sąskaitos už elektrą dažniau aktualu individualių namų gyventojams. Natūralu – energiniai ištekliai čia reikalingi didesniam plotui apšildyti ir apšviesti. Tačiau kitaip nei daugiabučių gyventojai, būdami vieninteliai pastato savininkai individualių namų gyventojai turi visą laisvę priimti sprendimus namams renovuoti“, – komentavo J. Bagdanavičūtė.

Pasak jos, mažinti išlaidas šildymui bei elektrai gali padėti tokie itin sparčiai populiarėjantys sprendimai, kaip nuosava saulės elektrinė ar šilumos siurblys. Skaičiuojama, kad nuosava ar nutolusi saulės elektrinė išlaidas už elektrą gali sumažinti 2–4 kartus, vertinant dabartinėmis elektros kainomis ir skaičiuojant, kad elektrinės garantinis laikotarpis siekia 25 metus.

„Tai ypač aktualu tiems individualių namų savininkams, kurie būstą šildo elektra. Dar daugiau energijos sąnaudas jie gali sumažinti įsirengdami šilumos siurblį. Abiem šiems sprendimams paramą teikia ir valstybė. Tiesa, siekiant didžiausio efektyvumo, svarbu, kad mūsų namų sienos ir langai būtų sandarūs, šildymo sistemos nenusidėvėjusios“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Kaip pažymėjo J. Bagdanavičiūtė, daugiabučių gyventojai taip pat turi galimybių didinti energinį būsto naudingumą. Nors daugiabučio renovacijai turi pritarti ne mažiau kaip 51 proc. butų ir kitų patalpų savininkų, tai nėra misija neįmanoma. O sąnaudas šildymui renovacija gali padėti sumažinti vidutiniškai 63 proc. Tuo metu norintys sumažinti išlaidas elektrai turi galimybę įsigyti saulės elektrinę iš nutolusių parkų.

„Skaičiuojama, kad 84 proc. elektros energijos namuose sunaudoja apšvietimo bei elektros prietaisai. Tai reiškia, kad mūsų įpročiai turi reikšmingos įtakos buityje suvartojamos energijos kiekiui. Taigi, iš elektros lizdų išjungti prietaisai ir užgesinta šviesa erdvėse, kurių nenaudojame, gali padėti sutaupyti“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Pasak J. Bagdanavičiūtės, didžiausių namų trūkumų trejetuke esantį vietos stygių išspręsti nekeičiant būsto į didesnį – sudėtinga, tačiau optiškai padidinti namų erdvę tinkamais dizaino sprendimais yra įmanoma.

„Pernelyg didelių baldų įsigijimas – viena dažniausių būsto apstatymo klaidų, kuri gali ne tik gadinti estetinį vaizdą, bet ir apriboti judėjimą namuose, mažinti jų erdvę. Sparčiai populiarėjant naudotų daiktų pardavimo platformoms, verta pamėginti tiek parduoti sau netinkamus baldus, tiek ir paieškoti savo poreikius labiau atitinkančių baldų“, – komentavo „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Pasak jos, baldų ir kitų interjero detalių pirkimas „iš antrų rankų“ apskritai yra vienas iš kertinių tvaresnio ir taupesnio gyvenimo namuose elementų.

Siekdamas padėti gyventojams įvertinti, kaip sumaniai ir efektyviai atnaujinti namus, susirasti labiausiai poreikius atitinkantį būstą ir tiesiog gyventi tvariau, o tuo pačiu ir taupiau, „Swedbank“ sukūrė interaktyvų „Tvarių namų gidą“.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.