Pagerbtas Povilo Lukšio atminimas

Kaunas

Kėdainių raj. savivaldybės nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

203965

Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, mero pavaduotojas Paulius Aukštikalnis, savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius pagerbė pirmojo Lietuvos kariuomenės kareivio, žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę, Povilo Lukšio atminimą.

1919 m. vasario 8-osios rytą 17 žmonių sustiprinta žvalgyba, sužinojusi, kad raudonieji traukiasi, išvyko Šėtos link. Prie Taučiūnų kaimo žvalgus netikėtai apšaudė bolševikai. Viena kulka pakirto Povilą Lukšį – jis buvo pirmas Lietuvos karys, žuvęs per Nepriklausomybės kovas.

1929 metais Povilo Lukšio žūties vietoje pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas paminklas, tapęs vienu svarbiausiu Nepriklausomybės kovų bei Laisvės atgavimo simboliu. Pirminis paminklo variantas – trys 9 m ilgio betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė piramidė. Paminklo forma simbolizavo trikampį savanorių ženklą, o trys terasos – tris tautinės vėliavos spalvas. Pati granitinė piramidė reiškė amžinybę. Ties apatinės terasos viduriu buvo įrengti laiptai, o piramidės priekinėje plokštumoje iškaltas Vyčio kryžius su ąžuolo šakomis ir užrašu: „1919 m. vasario 9 d. kautynėse su rusų raudonąja armija čia žuvo kareivis Povilas Lukšys – pirmoji Lietuvos kariuomenės auka”. Vieno hektaro žemės sklypą, kur pastatytas paminklas, paaukojo Taučiūnų dvaro savininkas Marijonas Vendziagolskis (nupirkęs jį iš vieno ūkininko ir vėliau dovanojęs „visuomenės reikmėms“). Paminklas P. Lukšiui pastatytas ir Kauno karo muziejaus sodelyje.

Paminklas Taučiūnuose stovėjo iki pat 1962 m., kai Kėdainių komunistų partijos komiteto įsakymu buvo nugriautas, sklypas suartas ir apsodintas runkeliais. 1989 m., minint P. Lukšio žuvimo 70-ąsias metines, šioje vietoje pastatytas medinis kryžius. 1993 m. vasario 16 d. paminklas atstatytas bei pašventintas.

Kėdainių rajono savivaldybės vadovai P. Lukšio atminimą pagerbė gėlių puokštėmis ir žvakėmis tiek jo žūties vietoje, tiek amžinojo poilsio vietoje Dotnuvos gatvės kapinėse Kėdainiuose.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt