Pagerbiant laisvės gynėjų atminimą Viešvilės užkarda pervadinta Kazimiero Skučo vardu

Jurbarkas

Jurbarko rajono savivaldybės nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Jurbarko rajono savivaldybė

324692

Spalio 16 dieną Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Viešvilės užkarda oficialiai buvo pervadinta Kazimiero Skučo vardu, taip pagerbiant tarpukario žymų karinį ir politinį veikėją, buvusį vidaus reikalų ministrą. Šis reikšmingas įvykis buvo skirtas įamžinti Lietuvos laisvės gynėjų atminimą.

Renginyje dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos kanclerė Jovita Petkuvienė, VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas, K. Skučo dukterėčia Virginija Skučaitė, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, vietos bendruomenės atstovai, kiti svečiai.

Savo prisiminimais apie dėdę K. Skučą dalijosi, jo biografijos svarbiausius faktus priminė prieš keletą metų knygą apie jį išleidusi žurnalistė V. Skučaitė.

Pasieniečius pasveikino VSAT vado pavaduotojas A. Montvydas, vėliau buvo perskaitytas VSAT vado įsakymas dėl Viešvilės pasienio užkardos pervadinimo į Kazimiero Skučo pasienio užkardą.

Skambant iškilmingam maršui, naujojo pasienio užkardos pavadinimo lentelę atidengė VSAT vado pavaduotojas A. Montvydas ir šios užkardos vadas Redas Naujokas.

Baigiantis iškilmėms, už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą naujai pervadintos Kazimiero Skučo užkardos pasieniečiams buvo įteikti apdovanojimai ir padėkos.

Kazimieras Skučas (1894–1941) – Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, generolas. Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, per Pirmąjį pasaulinį karą mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. 1918 m. grįžęs į Lietuvą organizavo Daugų ir Alytaus miliciją. 1919 m. sausį savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, buvo paskirtas Alytaus miesto ir apskrities komendantu. 1919–1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su bolševikais ir lenkais. Sparčiai kilo kariškio karjeros laiptais: 1927–1934 m. – Antrosios karo apygardos (nuo 1931 Antrosios pėstininkų divizijos) viršininkas, 1934–1937 m. – ypatingųjų reikalų karininkas prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos karo atašė Maskvoje, 1938–1939 – Karo mokyklos viršininkas, 1939 m. kovą–1940 m. birželį – vidaus reikalų ministras.

1940-ųjų birželį drauge su Valstybės saugumo departamento direktoriumi A. Povilaičiu SSRS vyriausybės buvo apkaltintas organizavęs SSRS karinių bazių Lietuvoje karių grobimą ir šių bazių šnipinėjimą, šios vyriausybės reikalavimu birželio 13 d. iš pareigų atleistas. 1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungos ultimatume Lietuvai reikalauta jį ir A. Povilaitį atiduoti į teismą. Birželio 15 d. prasidedant SSRS okupacijai Lietuvos Vyriausybė leido jiems trauktis į Vokietiją, bet sieną pereiti tik sulaukus atskiro nurodymo. Su A. Povilaičiu nuvyko į jo tėviškę Žygaičiuose (Tauragės apskr.) prie Vokietijos sienos, bet jos neperėjo. Lietuvos policininkų buvo suimtas. Kalintas Kaune. 1940 m. liepos 23 d. išvežtas į NKVD Lubiankos kalėjimą Maskvoje, tardytas. 1941 m. liepos 8 d. nuteistas mirties bausme, sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje.

Pirmąją spalio dieną įsigaliojo VSAT vado įsakymas, kuriuo dvi pasienio užkardos, Lavoriškių (Vilniaus pasienio rinktinė) ir Viešvilės (Pagėgių pasienio rinktinė), pervardintos į Jurgio Kybarto ir Kazimiero Skučo pasienio užkardas.

Parengta pagal VSAT inform.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt