Pagarbos ir atminties salvės Tilžės akto 100-mečio šviesoje

Tauragė

Astos Andriulienės nuotr.

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

63499

Tauta gyva, kol mena, kol gerbia, įprasmina. Tautos didžiavyrių nuopelnai, darbai, nulėmę valstybės tėkmę, išlikimą, tapatumą mus įkvepia, orientuoja, įpareigoja. Leidžia būti unikaliais, su savo autentišku tautos veidu tautų vandenyne ir didele viltim, kad dar būsim, kaip tauta dar neišnyksim.

Tokioms mintims ir nuteikė Pagėgių meno ir sporto mokyklos mokinių choro patriotinės dainos bei garbūs svečiai, kurie sveikino pagėgiškius, miesto svečius ir visą Mažąją Lietuvą ypatingo Tilžės Akto 100 – mečio jubiliejaus proga ne bet kur, o pačioje Mažosios Lietuvos širdyje, Pagėgiuose, mieste, kurio savivaldybės teritorija vientisai ir nedalomai priklauso Mažajai Lietuvai.

Iškilmės prasidėjo paminklinio ženklo atidengimu Lietuvos savanoriams, Pagėgių žemės sūnums, kovojusiems už lietuvybę ir Lietuvos suvienijimą Vyčio Kryžiaus kavalieriui Jonui Šimkui ir eiliniam Jurgiui Civinskui. Prisiminti tautos garbingų vyrų veiklą, jų asmeninio gyvenimo pavyzdį, paveikusį lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės ateitį, kryptį, būti garbingais tos atminties saugotojais ir tęsėjais kvietė sveikinę ir paminklinį ženklą atidengę Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas, dukart Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius pulkininkas leitenantas Gintaras Korizna. Lietuvos Respublikos Seimo narys Ričardas Juška dėkojo pagėgiškiams už pagarbą savo krašto praeičiai, o paminklinį ženklą pašventinęs Lietuvos evangelikų-liuteronų vyskupas, Jo Ekscelencija Mindaugas Sabutis priminė visiems bendražmogišką pareigą – būti atsakingais prieš Dievą ir vienas kitą.

Tylos minutę už visus žuvusius dėl Lietuvos laisvės sudraskė pagarbos salvės: pirmoji – už tądien įamžintus Joną Šimkų ir Jurgį Civinską, antroji – už Mažąją Lietuvą, trečioji buvo skirta Tėvynei Lietuvai. Edukacines salves atliko Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai, vadovaujami kuopos vado Sauliaus Slavinsko. Po įsiamžinimo nuotraukose, visus susirinkusiuosius eisenai pakvietė šauliai, eisenai vadovavo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio šaulių 7-os rinktinės vadas, atsargos majoras Kęstutis Bauža. Žingsnių tempą diktavo Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestro būgnininkai. Skaisčios žiemos saulės nušviestą eiseną puošė tautinė trispalvė, Mažosios Lietuvos, šaulių sąjungos, Pagėgių savivaldybės vėliavos ir visų einančiųjų besišypsantys veidai. Visi jautėsi vieningi, vienos didelės Žemės vaikai ir turbūt tokiomis akimirkomis lemta suvokti vienybės, bendrystės, tikėjimo ir pasitikėjimo savo Valstybe idėjas, pritarti joms ir didžiuotis.

Pagėgių miesto parke, prie skulptoriaus Stepono Juškos skulptūros, kur didžioji Lietuva tarsi kūdikį glaudžia mažąją, gausiai susirinkusieji turėjo galimybę vėl ir vėl suvokti tų 24-ių protingų politikų, visuomenės veikėjų ryžtą ir norą vienyti ne tik istorines Lietuvos žemes, bet ir priglausti tą teritoriškai mažą, bet didžią savo dalį dvasine prasme. Tą dalį, kuri dovanojo knygnešių pečiais išnešiotą lietuvišką kalbą, raštą, literatūros ir gramatikos šviesą, tautinį kostiumą, ūkio modernumą ir lietuvybę apskritai. Sveikinimo žodį tarė Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, su kuriuo šventėn į Pagėgius sugužėjo didelis būrys lietuvių iš Karaliaučiaus krašto.

Kultūros centre visų sušalusių laukė ypatinga Jono Šimkaus gyvenimo veiklos ir kovos už lietuvybę paroda, kuriai eksponatus paskolino Jono Šimkaus giminaičiai ir įstabus Lietuvos kariuomenės Jūrų laivyno orkestro, vadovaujamo maestro Egidijaus Mikniaus koncertas su trankia muzika, maršais ir tik Pagėgiams skirtomis populiarių dainų improvizacijomis. Šiltai įsitaisę, susirinkusieji apturėjo visą puokštę smagių staigmenų ir džiugių įvykių.

Kaip žinia, kasdienybė kupina kasdienių, smulkių darbų, kurie atrodytų yra tiesiog pareiga ir darbas. Bijome kartais patikėti, kad dirbame ir didelius darbus jai – Lietuvai ir kad nuo jautraus, pagarbaus požiūrio į vieną ar kitą dalyką gimsta istorija. Ši Tilžės akto 100-mečio ir savanorių įamžinimo diena – darnaus, sutelkto darbo rezultatas, todėl pirmiausia buvo prisiminta Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskis potvarkiu dar prieš du metus sudaryta darbo grupė savanorių įamžinimui. Ją sudarė Meras, administracijos direktorė Dainora Butvydienė, savanorių įamžinimo iniciatorius, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje valdybos narys Ernestas Lukoševičius, Lietuvos šaulių sąjungos V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, Lietuvos šaulių sąjungos Kęstučio šaulių 7-os rinktinės vadas atsargos majoras Kęstutis Bauža, enciklopedijos „Lietuvos karžygiai“ sudarytojas, savanorių įamžinimo entuziastas, įamžinimo ženklų autorius Vilius Kavaliauskas, Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės mero patarėja Rita Vidraitė, Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romualdas Mančas, nevyriausybinių organizacijų koordinatorius Edmundas Incius ir Klaipėdos universiteto teatro katedros docentas, savanorio Jono Šimkaus sūnėnas Gediminas Šimkus. Šis žmogus visą savo gyvenimą paskyrė tvirtų lietuvininkų tėvo Mikelio ir dėdės Jono gyvenimo ir veiklos įamžinimui, įprasminimui, tačiau šios dienos nesulaukė. Pagėgiuose gegužę įvykęs darbo grupės posėdis p. Gediminui buvo paskutinis, liga pasiglemžė jį po keleto mėnesių, o Tilžės akto dieną visi susirinkę jo atminimui galėjome dovanoti tik minutę tylos.

Nepalikęs abejingų ir sujaudinęs momentas buvo su Beatričės Grincevičiūtės atliekama daina „Tykiai tykiai Nemunėlis teka...“ pagarbiai įnešta Amžinoji Rambyno kalno knyga, kurioje tądien pasirašė visi garbūs svečiai – konferencijoje pranešimus skaitę Algirdas Matulevičius, Gedimino Šimkaus duktė Rasa Šimkutė, Dr. Milda Janiūnaitė, Liudvika Burzdžiuvienė, Sigitas Šamborskis. Savo mintis ir linkėjimus Mažajai Lietuvai knygoje suguldė kiti garbūs svečiai, šventėje dalyvavę Jono Šimkaus giminės, šauliai, politikai, Karaliaučiaus krašto lietuviai ir visi kiti pageidavę.

Konferencijos metu pagėgiškiai turėjo galimybę pamatyti Lietuvoje dar nedemonstruotą, LRT studijoje sukurtą filmą „Lūkesčių metai. Tilžės aktas“. Šventės organizatoriams pavyko sujungti Mažosios Lietuvos Tilžės akto 100-metį švenčiančią Šilutę ir Pagėgius. Teletilto metu vieni kitą pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis ir Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris. Apsikeista smagiomis frazėmis, mažlietuviškais žodžiais ir Mažosios Lietuvos vienybės pajautimu.

Akį malonino ir klausą džiugino pagėgiškių mylimas Petras Venslovas ir etnologė Daiva Šeškauskaitė parodę, apdainavę Vydūną poezijos impresijoje. Vakarą vainikavo Tilžės akto 100-mečio medalių už darbą Mažosios Lietuvos vardan įteikimas labiausiai to nusipelniusiems.

Graži diena, puošnus renginys jau tapo istorija, tačiau būtinybės ją prisiminti suvokimas išliks ilgam ir taps gražiu įrašu ateities pagėgiškiui, nes Tilžės Aktas kviečia ir įpareigoja.

Pagėgių savivaldybės inform.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt