Pagal bendrą gyvenimo kokybę Lietuvoje – Birštonas tarp lyderių

20220429IGPhoto0280
Birštonas
BNS Fotobanko nuotr.
Etaplius.LT Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Birštono savivaldybė

Centrinė projektų valdymo agentūra ir Finansų ministerija nuo 2013 m. rengia Lietuvos savivaldybių Gyvenimo kokybės indeksą. Šis indeksas yra priemonė, skirta įvertinti gyvenimo kokybę skirtingose savivaldybėse – nustatyti stipriąsias ir silpnąsias sritis, įvertinti pokyčius, palyginti juos su kitų savivaldybių rodikliais, siekiant, kad gyvenimo kokybė savivaldybėse gerėtų, o atotrūkis tarp savivaldybių mažėtų. Vertinamos visos 60 Lietuvos savivaldybių.

Gyvenimo kokybės indeksas yra apskaičiuotas remiantis Lietuvos statistikos departamento surinktais 2022 m. duomenimis. Indeksą sudaro 40 rodiklių 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Šių sričių visuma yra vertinama kaip gyvenimo kokybė.

Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, vertindama gyvenimo kokybės indekso rezultatus, pasidžiaugė, kad daugelyje sričių Birštono savivaldybės rodikliai vis gerėja, Birštonas yra tarp lyderių ir ne vienoje srityje buvo pasiekti dar aukštesni rodikliai nei ankstesniais metais.

Pagal bendrą gyvenimo kokybės indeksą Birštono savivaldybė yra lyderių penketuke ir pakilusi iš 7 vietos užima 5 vietą. Savivaldybės rodikliai taip pat gerėjo materialinių gyvenimo sąlygų, gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo, sveikatos ir švietimo paslaugų srityse.

Pagal viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą  Birštonas  taip pat yra tarp savivaldybių lyderių ir devintus metus iš eilės užima 2 vietą. Šis sub-indeksas vertinamas pagal kelių su patobulinta danga dalį, dviračių takų ilgį, apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičių, teršalų kiekį išmestą į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių, užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų, kelių eismo įvykių skaičių, keleivių apyvartą kelių transportu, muziejų, kultūros centrų, viešųjų bibliotekų skaičių.

Pagal švietimo paslaugų sub-indekso reikšmes Birštonas pakilo iš 6 pozicijos į 4. Švietimo paslaugos buvo vertinamos pagal vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, skaičių, nesimokančių mokyklinio amžiaus mokinių skaičių, universitetų ir kolegijų studentų, profesinių mokymo įstaigų mokinių skaičių, lietuvių kalbos, matematikos brandos egzaminus laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai įvertinti 86–100 taškų, dalį, aukštos kvalifikacijos mokytojų, geltonais autobusiukais į mokyklą vežamų mokinių dalį.

Pagal materialines gyvenimo sąlygas Birštono savivaldybė pakilo iš 7 vietos ir užima 5 vietą. Materialinės gyvenimo sąlygos buvo vertinamos pagal vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį, gyventojų užimtumą, asmenų (šeimų), buvusių sąrašuose socialiniam būstui gauti, skaičių, renovuotų daugiabučių dalį, registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį, gyvenamąjį fondą. Materialinės gyvenimo sąlygos, kurias labiausiai užtikrina aukštas darbo užmokestis, yra svarbiausias veiksnys, pagal kurį gyventojai vertina savo gyvenimo kokybę.

Pagal sveikatos paslaugų sub-indekso reikšmę 2021 m. savivaldybė užėmė 11 vietą, 2022 m. pakilo į 6 vietą. Šis sub-indeksas buvo apskaičiuotas pagal praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičių, paliatyviosios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių, sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičių, mirtingumą nuo neužkrečiamų ligų, lovų ligoninėse skaičių, stacionaro ligonių skaičių.

Pagal demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą Birštono savivaldybė užima 11 vietą. Aktyvumas buvo vertinamas pagal savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių, bendrąjį natūralios gyventojų kaitos rodiklį, išlaikomo amžiaus žmonių koeficientą, atvykusių ir išvykusių asmenų skaičių, kultūros centrų dalyvių skaičių.

Pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklius Birštonas pakilo iš 19 vietos ir 2022 m. užėmė 16 vietą. Gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas vertintas pagal pridėtinę vertę gamybos sąnaudoms, tiesiogines užsienio ir materialines investicijas, veikiančių ūkio subjektų skaičių, įmonių apyvartą.

Daugiau informacijos apie gyvenimo kokybės indeksą galima rasti LR Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt