Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Jūratės Mičiulienės nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: KPD informacija
Pasak pranešėjos, archeologijos paveldo objektams daug žalos padaro ne tik žmogaus veikla, bet ir gamtos jėgos. „XX a. 6–7 dešimtmečiais piliakalniai, kuriems grėsė sunaikinimo pavojus, buvo tik tiriami ir paliekami likimo valiai (Dovainonių, Rumšiškių, Guogų Kaišiadorių rajone, Žiegždrių Kauno rajone).
Nuo 8 dešimtmečio pradžios imta juos realiai gelbėti. Vienas pirmųjų tvarkytų piliakalnių buvo Merkinės. Ten 1971 m. buvo stabilizuotas šlaitas į Stangės upelį, nuo lankytojų srauto susiformavusios griovos vietoje įrengti laiptai. Nuo tada pagrindine grėsme piliakalniams laikomi gamtinės kilmės ardomieji procesai“, – teigė M. Janošonienė.
Iki XX a. paskutinio dešimtmečio buvo tvarkomi žymūs pavieniai piliakalniai – Bražuolės, Punios, Kernavės, Apuolės, Gondingos, Skomantų. „Nuo 1993 m. tuometiniame Kultūros vertybių apsaugos departamente pradėta vykdyti gamtos jėgų žalojamų piliakalnių gelbėjimo darbų programa.
Joje didesnis dėmesys skirtas tyrimams, tvarkant piliakalnius pradėtos naudoti natūralios medžiagos, parengta piliakalnių avarinės būklės likvidavimo projektų rengimo metodika, įvertinta erozinių procesų sparta, nustatytas jų gelbėjimo darbų eiliškumas, suderinta tyrimų, projektavimo bei darbų realizavimo grandinė, į piliakalnių gelbėjimo darbus įtrauktos savivaldybės“, – pasakojo M. Janušonienė.
KPD vyr. specialistas Ričardas Dediala savo pranešime „Tarp krašto pažinimo ir nusižengimo: neteisėtos kultūros objektų paieškos ir kylanti sužalojimo grėsmė“ palietė daug klausimų, diskusijų keliančią temą. Pranešėjas stebėjosi, kad kartais archeologinių radinių paieškas metalo ieškikliais skatina net kai kurie pedagogai, tai vadindami įdomiąja kraštotyra. Pranešėjas pasakojo, kokią žalą tokie mėgėjai daro, net jei ir pristato radinius paveldosaugininkams.
„Metalo ieškiklininkai į archeologiją pradėjo žiūrėti kaip į žvejybą ar šeimyninę savaitgalio išvyką, – stebėjosi R. Dediala. – Tokia veikla devalvuojamas archeologijos mokslas, nes archeologija yra daugiau nei metalo detektorius ir kastuvas. Tokie žmonės radinius pristato be koordinačių, tikslios jų radimo vietos, gylio, be jokio platesnio konteksto, tad mokslui tampa mažai vertingi. Apie 50 proc. mums pristatomų radinių neturi konteksto ir tampa paprasčiausiu muziejiniu eksponatu“. Per 2019–2022 metus paveldosaugininkams 159 kartus buvo pristatyti radiniai kultūrinės vertės nustatymui.
Dar blogiau, jei radiniai apskritai nepristatomi. Pranešėjas priminė, kad sąmoninga kultūros objektų paieška metalo detektoriais ar kita įranga asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę. Kaip pasakojo R. Dediala, per pastaruosius penkerius metus itin suaktyvėjo archeologiniai partizanų bunkerių tyrimai, kurių metu, pasitelkiant Lietuvos kariuomenės specialistus rekonstruojamos ne tik bunkerio skruktūros, tačiau ir šalia jų buvusių susidūrimų eigos (vadinamoji konfliktų archeologija).
„Deja, metalo ieškiklių naudotojai dažniausiai išrenka aplink tokius bunkerius buvusias šovinių gilzes, net nepagalvodami, kad pagal jų vietą galima būtų nustatyti šūvių kryptis, išsamiau ištirti vykusius mūšius, susišaudymus. Tokiu būdu, net ir atnešus gilzes ar neiššautus šovinius, prarandama mokslinė vertė“, – apgailestavo pranešėjas.
Seminare Marijampolės krašto muziejaus archeologinius rinkinius pristatęs Prezidento Kazio Griniaus muziejaus vyresnysis muziejininkas Tomas Kukauskas pasiguodė, kad muziejuose trūksta archeologiją išmanančių specialistų, kad be jų dažnam muziejininkui archeologiniai radiniai atrodo paprasčiausios, mažai ką sakančios šukės. Jo nuomone, muziejuose turėtų dirbti archeologai, o jei jų dėl atlyginimų dydžio neįmanoma prisikviesti, tai bent jau toje srityje besispecializuojantis muziejininkas.
Į renginį buvo susirinkę nemažai kultūros paveldu besidominčių ir neseniai dvarus įsigijusių naujųjų jų šeimininkų, kuriems labai rūpėjo, kaip greičiau atgaivinti senuosius, dažnai gana prastos būklės dvarus. Jiems KPD vyr. specialistės Rasita Ankudavičienė ir Indrė Baliulytė išsamiai papasakojo apie kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo galimybes.
Skaitykite savo miesto naujienas!
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
