Padvigubėjus tyrimų dėl vaikų pornografijos, VRM su tuo siūlo kovoti prevencijos įstatymu

Policijai pernai vykdžius ir dėl pernelyg mažo amžiaus nutraukus daugiau nei dvigubai ikiteisminių tyrimų dėl vaikų pornografijos, Vidaus reikalų ministerija (VRM) su šiuo reiškiniu tikisi kovoti nauju nusikaltimų prevencijos įstatymu.

Apie rengiamą tokio įstatymo projektą VRM atstovai pranešė Seime pirmadienį surengtame atsakingų institucijų pasitarime dėl vaikų pornografijos platinimo užkardymo.

Kaip nurodė ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Rokas Urbanavičius, VRM yra nusimačiusi „šiek tiek platesnį veiksmą“ sudaryti teisines sąlygas integruotam nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos modeliui, kas numatyta Vyriausybės nuostatų įgyvendinimo plane.

„Tai būtų Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos įstatymas, kuris nustatytų institucinę sąrangą, kaip būtų atliekama nusikaltimų prevencija. Ji iš esmės būtų grįsta duomenų analize ir iš duomenų analizės būtų išskiriami prioritetai, ir duomenimis grindžiant pasiūlomos rekomendacijos, gairės, priemonės savivaldybėms. Viena iš temų būtų ir nepilnamečiai“, – sakė R. Urbanavičius.

Jo teigimu, tai iš esmės sukurtų institucinę sistemą, kurios dabar nėra.

Minėtame įstatyme būtų nustatytos už nusikaltimų prevenciją atsakingos institucijos – Vyriausybė, Nacionalinė teisės pažeidimų prevencijos taryba, VRM, Teisės pažeidimų prevencijos kompetencijų centro funkcijas atliekantis subjektas, ministerijos, kitos įstaigos, savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

„Šiuo metu pradedame įstatymą rengti, (…) esame įsipareigoję iki 2026 ketvirtojo ketvirčio tą veiksmą įgyvendinti“, – pažymėjo R. Urbanavičius.

Tarpinstitucinis pasitarimas surengtas po to, kai kovo antroje pusėje Policijos departamentas kreipėsi į Seimo komitetus ir institucijas dėl išaugusių nepilnamečių įvykdytų teisės pažeidimų, susijusių su vaikų pornografijos platinimu socialiniuose tinkluose.

Policijos duomenimis, ypač padaugėjo pažeidėjų iki 14 metų amžiaus, kuriems dar nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė.

„Manytina, kad jauno amžiaus vaikai, disponuodami tokio turinio informacija, dėl savo brandos ir raidos ypatumų nesupranta grėsmių, nesuvokia savo elgesio, nesupranta savo atliekamų veiksmų pasekmių bei tinkamai negali to įvertinti“, – teigiama Policijos departamento institucijoms adresuotame rašte.

Policija: vaikų pornografija plinta tarp jaunesnių grupių

Anot policijos, 2022–2024 metais nutraukta 970 ikiteisminių tyrimų dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, nes asmuo nebuvo tokio amžiaus, kad atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus.

2022 metais dėl šios priežasties buvo nutraukti 252 tokie tyrimai, 2023-aisiais – 232, o pernai – 486.

Policijos vertinimu, tokių įvykių didėjimą lemia ir aktyvi interneto platformų veikla, technologinių įrankių, leidžiančių identifikuoti tokio pobūdžio turinį, pritaikymas, laiku pateiktas pranešimas apie nustatytus atvejus teisėsaugai.

Ypač didelį susirūpinimą policijai kelia tai, kad kasmet pornografijos požymių turinčiuose įvykiuose dalyvauja vis jaunesni vaikai.

Užpernai tokių ikiteisminių tyrimų tarp vaikų iki aštuonerių metų buvo nutraukta 59, praėjusiais metais – 111. 8–14 metų amžiaus grupėje atitinkamai – 130 ir 220. Paauglių tarp 14 ir 16 metų, galimai disponavusių pornografija, atvejų per metus padaugėjo nuo 89 iki 116.

„Šitie skaičiai rodo įsitraukimą, nes jie nesuvokdami savo veiksmų fotografuoja dažniausiai broliuką ar sesutę ir kabutėse „įgyja“ įtariamojo statusą, tik neturi amžiaus, nuo kurio atsako už savo veiksmus“, – pasitarime kalbėjo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vyriausioji tyrėja Valentina Mickevič.

Jos teigimu, kartais šie vaikai tampa ir nukentėjusiaisiais, kai niekieno neliepiami save nufotografuoja ir nuotrauką paviešina. Pasak V. Mickevič, nesuvokdami veiksmų pasekmių, vaikai platina savo atvaizdus „YouTube“, „TikTok“ platformose ir taip „dalyvauja nusikalstamų veikų tinkle“.

Policijos atstovės vertinimu, paveikiausia būtų riboti vaikų prieigą prie interneto, bet „vien mygtuko paspaudimas, kad nėra ar yra 18 metų, problemos neišspręs“, todėl tėvams reikia labiau domėtis, kur ir kaip vaikai leidžia laiką.

„Pritartumėm ir paantrintumėm policijai, kad turbūt be tėvų švietimo kol kas kitų priemonių neturime. Nes iš esmės sustabdyti interneto vartojimą yra utopija, mes bėgame paskui išvažiavusį traukinį“, – sakė VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė.

Sprendimų toliau ieškos Vaiko gerovės taryboje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Šeimos ir vaiko teisės apsaugos grupės vedėja Kristina Stepanova sakė matanti „veiksmus tikrai platesnius nei tik tėvų švietimas“, ji skatino svarstyti apie interneto prieigos ribojimą.

„Norėtųsi turėti ir tuos sprendimus, kurie įtrauktų interneto paslaugų teikėjus ir apibrėžtų jų kažkokią atsakomybę, nes galbūt galima blokuoti dalį turinio ir taip apsaugoti vaikus nuo prieigos prie to turinio“, – kalbėjo K. Stepanova.

Ji taip pat ragino peržiūrėti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.

„Galbūt jame būtų galima numatyti papildomų apribojimų, bet man atrodo, kad be interneto tiekėjų ir jų indėlių į turinio valdymą nelabai pavyks mums pasiekti stiprių tikslų“, – teigė SADM atstovė.

Be kita ko, veikia Vyriausybei pavaldi Vaiko gerovės taryba, kurioje dirba pagrindinių ministerijų politinės vadovybės atstovai. K. Stepanova ragino kovai su vaikų pornografija papildomai išnaudoti šį formatą, kurio kitas posėdis numatomas gegužės pradžioje.

Pasitarimo dalyviai iš esmės sutarė veiksmus koordinuoti minėtoje taryboje, ją įtraukiant ir į SADM Šeimos politikos komisiją, taip pat kelti klausimą parlamente.

„Būtina įjungti ir parlamentinę kontrolę, būtina Vaiko gerovės taryboje pakelti iš naujo ir garsiau turbūt šitą problemą, nes kiek dar turės atsitikti tragiškų įvykių socialiniuose tinkluose, kad pradėtume sakyti, kad tai yra problema“, – teigė pasitarimą vedusi konservatorė Daiva Ulbinaitė.

Tuo metu Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė tvirtino, kad visuomenėje pirmiausia tėvams turėtų būti adresuojama žinutė apie jų vaikų gebėjimus naudotis internetu.

„Supratimas, kad šešerių ar septynerių metų vaikas gali nufotografuoti save ir įdėti į internetą, šito suvokimo reikia būtinai tėvams. Kad suprastų, kad jų vaikai turi tokius įgūdžius, jie gali tai padaryti ir tai daro“, – kalbėjo E. Žiobienė, pridūrusi dedanti daug vilčių į VRM nusikaltimų prevencijos įstatymo iniciatyvą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Kristina Valantinienė pažymėjo, kad Vyriausybės programoje numatyta toliau atnaujinti socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo priemones pedagogams, siekiama tam dvigubinti finansavimą.

„Planuojame ir labai tikimės, kad nuo kitų metų turėsime vos ne dvigubai didesnį finansavimą prevencinių programų įgyvendinimui mokyklose, tai yra socialinių-emocinių kompetencijų ugdymui“, – teigė K. Valantinienė.