Padedant Šiaulių krašto bičiuliams Seime, bus sprendžiama Šiaulių oro uosto ateitis

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su Šiaulių krašto bičiulių grupės pirmininku Stasiu Tumėnu. Kartu buvo aptarta daugybė miestui ir visam regionui aktualių klausimų, tačiau bene daugiausia kalbėta apie Šiaulių oro uosto išvystymo galimybes.

Šiaulių miesto meras Artūras Viscokas su Seimo Šiaulių krašto bičiulių grupe bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Seimo nariai, išrinkti Šiaulių krašte ar kitaip susiję su Šiaurės Lietuva, ne kartą prisidėjo sprendžiant svarbias regiono problemas. Šį kartą su grupės pirmininku Stasiu Tumėnu meras aptarė Šiaulių universiteto aktualijas, Bačiūnų gatvės rekonstrukciją, tačiau labiausiai Artūras Viscokas prašė sutelktų pastangų sprendžiant Šiaulių oro uosto ateities klausimą.

„Ir anksčiau, ir dabar man pirmininkaujant Šiaulių regiono plėtros tarybai, visi regiono savivaldybių atstovai yra patvirtinę, kad oro uosto potencialas yra didžiulis, kad jo išvystymas būtų svarbus ir naudingas ne tik kraštui, bet ir visai šaliai. Šiauliuose yra išties unikali situacija, kai skrydžių priežiūrą galime pasiūlyti verslui už ko ne mažiausius kaštus Europoje. Miestas nesiekia uždirbti iš oro uosto, tik norime, kad čia būtų vieta, kur verslas kuria darbo vietas ir generuoja pajamas. Verslas jau ir atranda Šiaulių oro uostą, čia ateina nemažos investicijos, tačiau vien puikaus pakilimo tako tam nepakanka – reikia tvarkyti kitą civiliniams orlaiviams reikalingą infrastruktūrą: riedėjimo takus, peroną. Situacija tokia: verslas pasirašė investicijų sutartį ir yra pasiruošęs pradėti, Savivaldybė taip pat apsisprendusi investuoti miesto biudžeto lėšas ir tam numatė beveik 5 mln. eurų, tačiau tai tik pusė reikalingos sumos. Būtų labai logiška, kad valstybiniam turtui atnaujinti lėšų skirtų ir pati valstybė, nes, mano manymu, nėra normalu, kad šiuo metu išnaudojame tik 5–10 procentų Šiaulių oro uosto pajėgumų“, – komentavo Artūras Visockas.

Meras įsitikinęs, kad, padedant Seimo nariams, būtina netgi kelti klausimą apie mūsų oro uosto grąžinimą į valstybinių oro uostų sąrašą, vien miesto galimybėmis neįmanoma tinkamai išvystyti tokio objekto.

Pasak Seimo Laikinosios Šiaulių krašto bičiulių grupės pirmininko Stasio Tumėno, šiuo metu grupė aktyvina veiksmus, nes pagaliau atėjo metas kardinaliai keisti valstybės požiūrį į svarbų Šiaulių regionui strateginį objektą – Šiaulių oro uostą su ilgiausiu kilimo ir nusileidimo taku Baltijos šalyse, galinčiu priimti ir prižiūrėti didžiausius pasaulyje orlaivius.

„Puiku, kad jis yra aktyvus NATO programos dalyvis, bet valstybė neišnaudoja jo viso potencialo. Tikiuosi, kad bendromis mūsų Seimo narių grupės ir Šiaulių savivaldybės vadovų pastangomis Vyriausybė tinkamai įvertins ir išgirs, kas buvo sakoma dar 2015 metais, kai buvo priimtas Šiaulių regiono plėtros tarybos 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 51/5S-52 „Dėl savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto“ ir 2015 m. lapkričio 27 d. pasirašyta deklaracija ,,Dėl tarptautinio Šiaulių oro uosto vystymo“. Minėtu sprendimu buvo pritarta tarptautinio Šiaulių oro uosto vystymo svarbai, o pasirašant deklaraciją sutarta, kad bus vienijamos pastangos skatinant investicijų, inovacijų ir verslumo aplinką, padėsiančią išnaudoti tarptautinio Šiaulių oro uosto pajėgumus ir potencialą. Šiaulių miesto savivaldybė su UAB ,,Termicom“ (vėliau pavadinimas pakeistas į ,,Aviatic MRO“) 2018 m. gegužės 7 d. pasirašė investicijų sutartį, kuria įsipareigojo įrengti reikiamą viešąją infrastruktūrą, sudarančią prielaidas privataus verslo ir biudžeto investicijų sinergijai. Tikimės, kad Vyriausybė išgirs argumentuotus prašymus bendradarbiauti įgyvendinant regioninės politikos tikslus. Tinkamai investavus į Šiaulių oro uosto įveiklinimą, per keletą metų finansinę grąžą gautų ne tik Šiauliai, bet ir valstybė“, – teigė Stasys Tumėnas.

S. Tumėnas sako, kad Šiaulių krašto bičiulių grupė Seime susibūrė ne pagal partijas ar pozicijos-opozicijos priešpriešas, o vienijama siekio rūpintis savo Šiaulių miestu ir visa Šiaurės Lietuva, todėl, be šiauliečių Seimo narių, joje yra ne tik solidžiausią postą ir autoritetą Seime turinti LRS pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, bet ir Naujosios Akmenės atstovas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, Kelmėje išrinktas Juozas Rimkus, radviliškietis Aurimas Gaidžiūnas, vietoje Vitalijaus Gailiaus išrinktas joniškietis Liudas Jonaitis ir kiti krašto atstovai, kurie kelia klausimus, nesprendžiamus ar vangiai sprendžiamus Vyriausybės, Seimo, ministerijų.

„Pastaruoju metu daug kalbėjomės ir sprendėme klausimus dėl Šiaulių universiteto ateities ir perspektyvų, dėl žvyrkelių tvarkymo darbų Šiaulių, Pakruojo, Joniškio rajonuose, dėl Bačiūnų gatvės tvarkymo darbų, Šiaulių oro uosto reikalų. Dažnai, argumentuodami faktais, ekonomine logika, pasiekiame gražių rezultatų. Pagaliau sulaukėme žinios, kad Vyriausybė išgirdo šiauliečių balsą ir patvirtino, jog bus skirta 2,45 milijono eurų Bačiūnų gatvei baigti šiais metais. Savotiškai padėjo ir karantino laikas, sunkus visiems verslininkams, bet, tikiuosi, pasiteisins palankus Vyriausybės pasirinktas kelias – kuo labiau „įdarbinti“ verslą, kad visi, kas gali dirbti, gautų kuo daugiau valstybės užsakymų. Taip rastos lėšos Bačiūnų gatvei, iš viso papildomai išskirstyta 350 milijonų eurų, iš kurių Rėkyvos progimnazijai skirta 180 000, Šiaulių sporto gimnazijai – 260 000, Šiaulių sanatorinei mokyklai – 250 000, Geriatrijos centro pastatų rekonstrukcijai – 150 000 eurų. Nemažai lėšų žvyrkeliams tvarkyti pasieks Šiaulių, Pakruojo, Naujosios Akmenės, Joniškio, Kelmės, Radviliškio rajonus.

Džiaugiamės, kad mūsų 1,5 metų kantrybė ir argumentai lėmė, jog jau saugus yra ilgokai buvęs avarinės būklės kelias į Jurgeliškius (Šiaulių r.), kuris veda į „Toksiką“, UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų valyklą. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo rezervo lėšų šiam keliui sutvarkyti buvo paskirta 552 700 eurų. Dabar šiuo keliu jau saugiai važinėja sunkusis transportas.

Mūsų grupė dėjo pastangas, kreipėsi į žemės ūkio ministrą Andrių Palionį, kuris palaikė mūsų siekius ir sustabdė procesus, vedusius į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Šiaulių teritorinio skyriaus uždarymą nuo 2020 m. liepos mėnesio. Į Seimo Laikinąją Šiaulių krašto bičiulių grupę kreipėsi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Šiaulių teritorinio skyriaus darbuotojai, kurie informavo apie numatomą Šiaulių teritorinio skyriaus panaikinimą ir prašė pagalbos. Buvo planuojama panaikinti NMVRVI Panevėžio, Šiaulių, Telšių teritorinius skyrius ir juose esančias 46 pareigybes. Mums buvo keista girdėti kalbas, kad tokio pobūdžio biudžetinės įstaigos turi būti pelningos. Kita vertus, NMVRVI teikiamos išvados ir teiginiai nerodo, kad tokia reorganizacija, kai iš teritorinių padalinių etatai „nukeliaus“ į Vilnių, duos finansinį efektą. Be to, Šiaulių teritoriniame skyriuje prieš keletą metų atliktas remontas, čia sukaupta brangi aparatūra (vien gyvulių kraujo tyrimų per metus atliekama apie 70 000), dirba didelę patirtį turintys specialistai. Manome, kad tokio pobūdžio tarnybų regionuose darbą reikėtų tik kuo labiau stiprinti, o ne jas naikinti. Šiaulių skyriaus panaikinimas turėtų labai abejotiną finansinę naudą: skyriaus atliekamas funkcijas perkėlus į centrinį skyrių, ženkliai išaugs tyrimų transportavimo ir kitos sąnaudos, o dalį jų perdavus į privačias rankas, gali iškilti ir kitų grėsmių, kurias kontroliuoti bus sunku. Norėtume akcentuoti, kad prieš darant tokius neatsakingus sprendimus, būtina atsižvelgti į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto misiją, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme apibrėžtus veterinarijos uždavinius, maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus, reglamentuotus Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, Pasaulio sveikatos organizacijos rezoliucijas ir rekomendacijas, kurios rodo, kad būtina stiprinti teritorinius padalinius (infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, finansavimą, tyrimus), o ne iš viso atsisakyti Panevėžio, Šiaulių ir Telšių teritorinių skyrių. Pastarojo laikmečio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje – virusų plitimas, epidemijos ir pandemijos – rodo, kad tokio pobūdžio tarnybų darbą privalu išlaikyti, stiprinti ir plėsti“, – apie Seimo Laikinosios Šiaulių krašto bičiulių grupės veiklą pasakojo jos pirmininkas Stasys Tumėnas.

Laikinosios Šiaulių krašto bičiulių grupės nariai: StasysTumėnas, Valius Ąžuolas, Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aurimas Gaidžiūnas, Arūnas Gumuliauskas, Liudas Jonaitis, Ramūnas Karbauskis, Juozas Rimkus, Algimantas Salamakinas, Valerijus Simulik.