PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2019 m. Rugpjūčio 12 d. 19:18

Padaugėjo per maistą plintančių zoonozių – salmoneliozės ir kampilobakteriozės

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


94607

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 434 susirgimų salmonelioze ir 630 susirgimų kampilobakterioze atvejai. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu susirgimų salmonelioze padaugėjo 18 proc., kampilobakterioze – 23proc.

salmonella-549608-960-720.jpg

Kampilobakteriozė ir salmoneliozė yra dažniausiai registruojamos per maistą plintančios zoonozės Lietuvoje ir visame Europos regione. Tai bendros gyvūnų ir žmonių ligos, kuriomis užsikrečiama suvalgius gyvūninio ar kito šių ligų sukėlėjais užteršto maisto, sąlyčio būdu su sergančiais gyvūnais, retais atvejais – nuo sergančio žmogaus.
Lietuvoje kasmet užregistruojama daugiau nei po vieną tūkstantį susirgusiųjų šiomis ligomis. Tačiau faktinis susirgusiųjų skaičius nėra žinomas, nes ne visi susirgę šiomis ligomis kreipiasi medicinos pagalbos.

Zoonozėmis plintančiomis per maistą žmogus gali užsikrėsti visi, tačiau didžiausią riziką turi vaikai iki 5 metų, vyresni nei 65 metų asmenys ir asmenys, turintys lėtinių ligų, dėl kurių yra susilpnėjusi imuninė sistema.

ULAC duomenimis, dažniausiai salmonelioze ir kampilobakterioze žmonės užsikrečia vartodami vištieną, vištų kiaušinius ir jų produktus. Šie maisto produktai dažniausiai sukelia ir šių ligų protrūkius. Salmoneliozės protrūkiai šiais metais buvo užregistruoti šešiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kur susirgo 57 vaikai.

Per maistą plintančios zoonozės dažniausiai pasireiškia gastroenterito požymiais: pykinimu, vėmimu, viduriavimu bei karščiavimu, trunkančiu iki trijų dienų. Dėl karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo ligonis netenka daug skysčių, gali išsivystyti dehidratacija.

Kampilobakteriozė paprastai pasireiškia viduriavimu (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmais, pykinimu ir/ar vėmimu. Šie simptomai gali trukti nuo 3 iki 6 dienų. Tačiau neretai liga gali prasidėti „apendicito priepuoliu“. Po persirgtos ligos galimos tokios komplikacijos: sąnarių uždegimas, neurologiniai sutrikimai (Guillan-Barre sindromas), paralyžiai.

Siekiant išvengti užsikrėtimo arba sumažinti užsikrėtimo riziką ULAC medikai rekomenduoja:

  • valgyti tik gerai termiškai paruoštą gyvūninį maistą, ypač vištieną, vištų kiaušinius ir jų produktus;
  • tinkamai laikyti vartojimui paruoštą maistą, kad ligas sukeliančios bakterijos nepasidaugintų;
  • neužteršti vartojimui paruošto maisto ligas sukeliančiomis bakterijomis;
  • kruoščiai plauti virtuvės įrankius, naudotus ruošiant gyvūninį maistą;
  • kruopščiai plauti rankas prieš maisto ruošimą, ruošiant gyvūninį maistą.