REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2022 m. Vasario 13 d. 11:52

Pa­cien­tų mei­lę už­si­tar­na­vęs me­di­kas dar­bo va­lan­dų ne­skai­čiuo­ja

Šiauliai

Jo­niš­kie­čių my­li­mam ir ger­bia­mam gy­dy­to­jui ra­dio­lo­gui Nar­su­čiui Bo­ru­tai už nuo­pel­nus ir in­dė­lį į Jo­niš­kio ra­jo­no svei­ka­tos ap­sau­gą, il­ga­me­tį kruopš­tų ir są­ži­nin­gą dar­bą bus įteik­tas vie­nas aukš­čiau­sių sa­vi­val­dy­bės ap­do­va­no­ji­mų – mies­to glo­bė­jo My­ko­lo Ar­kan­ge­lo sta­tu­lė­lė. (Jo­niš­kio li­go­ni­nės ar­chy­vo nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


204253

Vie­šo­sios įstai­gos Jo­niš­kio li­go­ni­nės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je skel­bia­mas gy­dy­to­jų dar­bo lai­kas. Stab­te­liu ties ra­dio­lo­go (rent­ge­no­lo­go, echos­ko­puo­to­jo) Nar­su­čio Bo­ru­tos pa­var­de. Jo, kaip ir ki­tų spe­cia­lis­tų, dar­bo lai­kas aiš­kiai api­brėž­tas. Ta­čiau, net ir bai­gęs dar­bą, me­di­kas neuž­ve­ria sa­vo ka­bi­ne­to du­rų, nes už jų – lau­kian­čių­jų ei­lė.

„Esu turbūt senamadiškas, bet negaliu išeiti į namus, kai už durų sėdi žmonės arba jei mano darbo valandomis į konsultaciją negali atvykti pacientas. Priimu tada, kai žmogus gali atvykti“, – sako gydytojas.

Darbo valandų neskaičiuoja

Šiemet vienas aukščiausių Joniškio rajono savivaldybės apdovanojimų – miesto globėjo Mykolo Arkangelo statulėlė – bus įteiktas medikui N. Borutai. Ir greičiausiai nė vienam Joniškio rajono gyventojui net nekyla klausimas, už ką, nes visi puikiai pažįsta žmonėms ir savo darbui atsidavusį gydytoją. Jį galima sutikti Joniškio ligoninės koridoriuose net ir po darbo valandų. Tiesiog N. Boruta jų neskaičiuoja ir dirba tiek, kiek reikia. Savo poilsio valandas medikas aukoja tam, kad galėtų pacientui diagnozuoti susirgimą iš medicininės diagnostikos padarytų nuotraukų ar iš vaizdo echoskopo ekrane.

Kruopštus ir be galo pareigingas suvalkietis atviras – kartais pabosta žiūrėti į šešėlius, tačiau tuoj pat priduria, kad, atidžiau žiūrėdamas, esi priverstas gilintis, kas tame vaizde yra ne taip, kaip turėtų būti. „Man patinka domėtis, gilintis. Jei radiologijos mokslas nebūtų reikalavęs atidumo ir kantrybės, kažin ar būčiau baigęs studijas“, – juokiasi ilgametę darbo patirtį turintis gydytojas.

Į Joniškį dirbti pagal paskyrimą jis atvyko 1989 m. rugpjūčio 1-ąją. Netrukus tapo Radiologijos skyriaus vedėju, dėl savo darbo ir asmeninių savybių greit užsitarnavo sąžiningo, profesionalaus mediko vardą.

picture-196-001.jpg

Joniškio medikas žinomas ir didžiuosiuose miestuose

Iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gydymo įstaigų grįžę joniškiečiai dalijasi atgarsiais apie Joniškio radiologo darbo rezultatus: „Saugokite šias nuotraukas, nes jose vaizdas matomas it per stiklą“, „Kodėl nesitiriate Joniškyje? Juk tokį puikų gydytoją turite!“, „Ar Boruta žiūrėjo? Tai vargu ar ką naujo atrasime“. Dėl tokių atsiliepimų N. Boruta tik kukliai šypsosi: „Geriau tegu giria, nei peikia.“

Daugelis stebisi, kodėl gydytojas Joniškio neiškeitė į sostinę. „Visur serga žmonės – tiek mažuose, tiek dideliuose miestuose. Čia visada turėjau ir iki šiol turiu daug darbo“, – savo sprendimą po studijų likti viename iš Šiaurės Lietuvos miestų komentuoja jis.

Ne tik joniškiečiai praveria gydytojo N. Borutos kabineto duris. Išgirsti savo ligos diagnozės atvyksta ne tik Šiaulių apskrities, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Aprašyta ligos diagnozė sutampa su kitų Lietuvos klinikų medikų išvadomis.

Teiraujuosi, ar garsus Lietuvos prozininkas, poetas Kazys Boruta – ne giminė iš Suvalkijos kilusiam medikui. „Vyriausia tėčio sesuo, mano teta, kažkada domėjosi šeimos genealogija. Gal kažkas labai tolimo, bet dabar aš jau tiksliai nepasakysiu... Tiek Kazio Borutos, tiek mano gimtinė yra toje pačioje Liudvinavo apylinkėje. Mūsų gimtuosius kaimus skiria maždaug 15 kilometrų“, – sako N. Boruta. Beje, prozininkas ir gydytojas Borutos baigė tą pačią mokyklą – Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją (buvusi Jono Jablonskio vidurinė mokykla, – aut. past.).

img-20220201-202109.jpg

Niekada neabejojo savo pasirinkimu

Pašnekovas teigia, kad, besimokydamas devintoje klasėje, svarstė apie galimybę tapti inžinieriumi. Galutinį apsisprendimą, kur studijuoti, lėmė pažymiai. Penketukais (penkiabalėje sistemoje, – aut. past.) įvertintos gamtos mokslų žinios bei gebėjimai, o ir tuo metu, kaip sako pats N. Boruta, pažangūs mokiniai rinkdavosi medicinos krypties studijas. Tuo bendraamžių pavyzdžiu pasekė ir jis. Beje, niekada net menkiausių abejonių nekilo dėl savo pasirinkimo. Jo teigimu, jei kažkas atsuktų gyvenimo metus atgal, jis nieko nekeistų.

Padegtas ražienų laukas

Kalbant pašnekovas prisiminė vaikystės išdaigą. „Buvau gal vienuolikos ar dvylikos metų. Su manimi buvo du jaunesnieji broliai ir mūsų draugai. Pasiūlė mums padegti ražienas. Sako, bus labai įdomu. Man nebuvo įdomu, bet kai pasakė, kad bus, tada ir aš tuo procesu susidomėjau. Padegėme. Mūsų draugai tekini į vieną pusę, aš su broliais – į kitą, į namus, kur kartu su mumis gyveno tėčio mama. Netoliese dirbę vyrai užgesino nespėjusią stipriai įsiliepsnoti ugnį“, – prisimena Narsutis. Pasak jo, dabar jau visai juokas nebeima iš tokios išdaigos ir to smalsumo neliko. Laimei, apsieita be didelių nuostolių.

img-0013.jpg

Žinią apie nerimą keliantį susirgimą per dieną išgirsta bent keli pacientai

Onkologinis susirgimas ne visada apie save praneša pirminėse stadijose. Ne paslaptis, jog kiekvieno žmogaus reakcija, išgirdus gąsdinančią diagnozę, nebūna vienoda. Radiologas N. Boruta įsitikinęs, kad pastaruoju metu medikai nėra linkę slėpti apie žmones bauginančius susirgimus.

„Jei matau kažką negero, stengiuosi būti atviras. Žinoma, pasakau atsargiai, nes nenoriu gąsdinti paciento. Tuo labiau kad dabar daugelis susirgimų yra pagydomi, medicina sparčiai žengia į priekį“, – teigia pašnekovas.

Šiuo metu itin padaugėjo onkologinių susirgimų ir apie grėsmingos ligos diagnozę per dieną tenka išgirsti bent keliems pacientams. „Prisimenu keletą atvejų iš savo darbo praktikos. Kartą kabinete dirbau savo darbą – aprašinėjau nuotraukas, šalia manęs dirbo laborantė. Netyčia žvilgsnis užkliuvo už jos kompiuteryje matomo nuotraukos vaizdo. Pasidomėjau, kokia šio paciento diagnozė. Atsakymas – insultas. Tarsi sau pasakiau, kad labai jau keistas tas insultas. Po mėnesio į gydymo įstaigą grįžo ta pati pacientė, kuriai diagnozuotas insultas. Dar kartą buvo atliktos nuotraukos. Nusprendžiau jas apžiūrėti. Galvos srityje buvo aiškiai matomas auglys... Iki šiol gailiuosi, kad tuomet neapžiūrėjau nuotraukų“, – prisimena gydytojas.

Kita atmintin įsirėžusi istorija – jauno vyro vizitas. Kartą kabineto duris pravėrė keturiasdešimties neturintis vyras, kuris skundėsi skausmu tarp menčių. To priežastis – darinys inkste... Kaip sako radiologas, pavojingas diagnozes išgirsta vis jaunesnio amžiaus pacientai, tačiau labai svarbu laiku pastebėti ligą ir taikyti tinkamą gydymą.

Laisvalaikis su knyga

N. Boruta baigė mokyklą, iš kurios į gyvenimą išėjo tokie garsūs žmonės kaip: V. Kudirka, V. Mykolaitis-Putinas, A. Venclova, J. Jablonskis, S. Nėris, J. Basanavičius, J. Šliūpas, V. Pietaris ir kt. Tuo laiku, kada būsimasis medikas sėdėjo dar mokyklos suole, tai buvo stipri lituanistinė mokykla, kurioje buvo dėstoma ir lotynų kalba. Tokių mokyklų Lietuvoje buvo tik šešios. Sustiprintai buvo dėstomi visi dalykai, tarp jų – ir lietuvių kalba.

Pašnekovas pamena, kad lietuvių kalbos pamokos būdavo kitokios, mokytoja daug dėmesio skyrė poezijai, ne programiniams rašytojams. K. Borutos rašiniai klasėje buvo pristatomi kaip pavyzdiniai ir net po visą Marijampolę sklandė žinia apie neeilinių gabumų mokinį.

Iki šiol radiologas laisvalaikį mielai leidžia su knyga. Vienas mėgstamiausių kūrinių – E. Hemingvėjaus „Senis ir jūra“. Taip pat V. Folknerio, Dž. Faulzo, J. Marcinkevičiaus kūryba. „Be knygų, patinka ir muzika. Mėgstu klasiką, klasikinį džiazą, 1960-ųjų laikotarpio grupes ir atlikėjus“, – vardija medikas.

Teiraujuosi, ar pats kada bandė groti, dainuoti. N. Boruta šypsosi: „Kartą parodžiau balsą choro vadovui. Vis taip nedrąsiai dainuodavau, bet kartą nusprendžiau garsiau pasireikšti. Užtraukiau. Pastebėjo, kvietė dainuoti, bet aš atsisakiau, nes tuo metu lankiau lengvosios atletikos treniruotes. Tad nei laiko, nei noro užsiimti dainavimu nebuvo.“

20220204-133259.jpg

Apie apdovanojimą sužinojo iš šeimos

Kad kolegos pristatė radiologo kandidatūrą vienam aukščiausių savivaldybės apdovanojimų, pats kandidatas to net nenujautė. O apie skirtą apdovanojimą sužinojo iš šeimos narių, kurie perskaitė informacinį pranešimą vienoje iš interneto svetainių.

„Žmona ir dukra paklausė: ar žinai, kad tau bus įteikta Mykolo Arkangelo statulėlė? Nustebau“, – įspūdžiais dalijasi nominantas. Jis teigia apdovanojimą priimsiantis nuoširdžiai, nes vis dėlto tai didelė atsakomybė ir įpareigojimas. Gydytojo teigimu, jis didelių nuopelnų savo veikloje nemato. Pasižvalgius internete, randama daug pacientų atsiliepimų apie mediką.

Žmonės rašo: „Labai kultūringas, aukšto profesionalumo gydytojas. Joniškiečiai didžiuojasi, turėdami tokį specialistą“, „Atidus gydytojas, jo diagnozės visada pasitvirtina“, „Tokio gero gydytojo kaip Boruta reikia paieškoti“.

Tokių atsiliepimų ne vienetai, o dešimtys, tačiau santūrus, kuklus medikas to nesureikšmina ir, girdėdamas pagyrimus, nuleidžia galvą. Hipokrato priesaika vykdoma daugiau nei šimtu procentų.

N. Borutos šeimoje netrūksta medikų – žmona Violeta, dukra Augustina. Tik jaunėlė Karolina pasuko ne medicinos keliu, o pasirinko turizmą. Nors mediko darbo valandos yra gana ilgos, šeima suranda laiko savo pomėgiui – kelionėms.

Joniškiečių mylimas gydytojas iš gyvenimo malonių nelaukia. Džiaugiasi tuo, ką dovanoja išaušęs rytas, ir dabar, kaip pats prasitaria, labiausiai laukia pavasario, ilgėjančių ir saulėtų dienų, kada galės daugiau laiko praleisti gamtoje, pasivaikščioti po jau savu tapusį Joniškio miestą.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA