Pa­cien­tai – ties spro­gi­mo, gy­dy­to­jai – ties per­de­gi­mo ri­ba

Pan­de­mi­jos iš­var­gin­ta svei­ka­tos sis­te­ma šlu­buo­ja: me­di­ci­nos pa­gal­ba Šiau­lių li­go­ni­nės Sku­bios pa­gal­bos sky­riu­je dėl dar­buo­to­jų trū­ku­mo nė­ra to­kia jau ir sku­bi. Kai žmo­nės at­vyks­ta dus­da­mi, su žaiz­do­mis ar skaus­mais, o vis­kas tę­sia­si il­giau, nei bu­vo įpras­ta, pa­kan­tu­mo per­so­na­lui ne­lie­ka. Gy­dy­to­jai, tu­rė­da­mi at­lai­ky­ti ne­be­nor­ma­lų dar­bi­nį krū­vį, tu­ri iš­tver­ti ir pa­cien­tų prie­kaiš­tus, rei­ka­la­vi­mus, pyk­tį bei skun­dus. Da­lis jau išė­jo iš dar­bo, da­lis – ties per­de­gi­mo ri­ba.

Emocinis spaudimas

Medikai, nuo pat pradžių buvę COVID-19 pandemijos pirmose kovos linijose, kad ir kaip yra pervargę, jų palikti negali. Tačiau vietoje padėkų vis dažniau sulaukia priekaištų ir keiksmų. Gyventojai piktinasi negalintys laiku patekti pas specialistus ir reikiamos pagalbos kreipiasi į greitąją pagalbą ar tiesiai į ligoninę. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis sulaukia po 120–130 iškvietimų per parą, o ligoninės Priėmimo skyrius – po 160–170 pacientų. Atvykę pacientai ilgokai turi laukti savo eilės, o net ir sulaukę ne visada gauna visapusišką apžiūrą ir pagalbą – reikiamo gydytojo tiesiog nėra. Tuomet išsilieja ant personalo: gydytojai koneveikiami, jiems grasinama skundais.

„Žmonės dabar turi labai didelių ir nepagrįstų lūkesčių iš Priėmimo skyriaus. Priėmimo skyrius yra skubios pagalbos skyrius ir žmonės turi atvykti tik dėl skubios medicininės pagalbos. O jie kartais atvyksta dėl ambulatorinių dalykų ir reikalauja, kad ta pagalba būtų suteikta čia ir vietoje. Nes jiems sudėtinga patekti ir pas šeimos gydytojus, netenkina jų ir nuotolinė konsultacija. Tada būna konfliktų, nes Skubios pagalbos skyriuje neturi būti sprendžiamos ambulatorinės problemos. Bet kartais tiesiog nusileidi žmonių spaudimui“, – sako Daiva Jautakienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja.

Lengvesnis kelias – ilgesnis

Anot ligoninės medikų, pacientai, taip eidami neva lengviausiu keliu, kad nereikėtų laukti vizito pas savo gydytoją, kviečiasi greitąją ir, patekę į ligoninę, patys dar labiau pailgina laukiančiųjų pagalbos eilę.

„Todėl jiems ir tenka palaukti, nes negali gydytojas persiplėšti ir prieiti prie kelių pacientų iš karto. Todėl yra suskirstyti srautai pagal kategorijas, būtinosios pagalbos eiliškumą. Žmonėms tai sunku suprasti – jiems jų skausmas atrodo svarbiausias“, – sako gyd. D. Jautakienė.

Pirmiausia priimami į būtinosios pagalbos kategoriją patenkantys pacientai: insulto, infarkto, ūmaus apsinuodijimo būsenos, patiriantys tam tikros skalės skausmą, sunkią traumą.

Kitiems pacientams tenka laukti konsultacijos ir valandą, ir dvi. Pakantumo nelieka, kyla ir nepasitenkinimas, ir pyktis, ir konfliktų. Personalas turi atlaikyti padidintą ir darbinį, ir emocinį krūvį.

„Kai kurie (gydytojai, – aut. past.) yra ties perdegimo riba. Tie, kurių darbas intensyvesnis, yra jau pasiekę ribą. Vienas iš jų buvo pasiėmęs net visą mėnesį neapmokamų atostogų tam, kad atsigautų. Yra sudėtinga: dėl to gaištamas laikas, pacientų srautai dar didėja, laukimas pailgėja“, – dėl savo kolektyvo išgyvena skyriaus vadovė D. Jautakienė.

„Žmonės to pakantumo stokoja. Gauname žinučių su nusiskundimu, kad teko ilgai laukti. Suprantu, kad žmogus atvažiuoja į ligoninę ne šiaip sau, atvažiuoja dėl problemos. Bet, kita vertus, norisi žmonių supratimo, kad ne iš kažkokios piktos valios tas gydytojas nepriima taip greitai ar slaugytojas nepaklausia ko nors. Žmonės drąsūs išreikšti nepasitenkinimą, jie ir fotografuoja, ir filmuoja. Sutinku su tuo, bet norėtųsi, kad jie plačiau pažiūrėtų į tą situaciją“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Sonata Tenytė.

Medikai išeina iš darbo

Didelis darbo krūvis ir emocinis pacientų spaudimas retina medikų gretas.

„Kolektyvas stipriai pervargęs. Labai nemažai kolektyvo išėjo iš darbo, t. y. visai nutraukė darbo sutartis. Labai sunku užtikrinti darbą. Per pusmetį iš Skubios pagalbos skyriaus „išėjo“ apie 10 etatų. Terapinio profilio gydytojų trūksta. Ir chirurgų trūksta. Mes neužtikriname chirurginio profilio pagalbos visą parą – tenka remtis skyriuose dirbančių kolegų pagalba, nes tiesiog fiziškai trūkstame“, – liūdnai situaciją konstatuoja D. Jautakienė.

Kad galėtų visapusiškai patenkinti atvykstančių pacientų srauto poreikius, minėtame skyriuje reikėtų keturių terapinio profilio gydytojų, traumatologo, maždaug 10 slaugytojų, kurios pasiskirsto per kelis postus. O dabar situacija apverktina: vietoj penkių reikalingų gydytojų pamainoje dirba trys. To pasekmė – didesnis krūvis medikams, o pacientams – ilgesnis laukimo laikas.

Vien Skubiosios medicinos pagalbos skyrius šiandien pat įdarbintų septynis gydytojus, taip pat priimtų ir keletą slaugytojų. Trūkstamų kolegų ieško ir patys darbuotojai, įkalbinėja dirbti ir skyriaus vadovė.

Iš viso ligoninėje trūksta 70 gydytojų: ypač skubiosios medicinos pagalbos gydytojų, anesteziologų, reanimatologų, psichiatrų, radiologų, echoskopuotojų. Jauni specialistai darbo regionuose nelaiko perspektyviu, tai net nesvarsto tos galimybės.

„Kai susideda visa puokštė – ir kovidinė situacija, ir tas regioniškumas, poreikis labai jaučiamas. Išlieka ir papildomų rankų poreikis“, – sudėtingą situaciją komentuoja ligoninės atstovė S. Tenytė.

„Važiuojame pas visus“

Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) medikai kasdien gauna 120–130 iškvietimų. Dėl koronaviruso kasdien skubiąją pagalbą į namus kviečiasi vidutiniškai 15 asmenų. Kada ji išties būtina, žmogui pačiam sudėtinga įvertinti. Ekipažai per nuotolį telefonu irgi nesprendžia – skuba pas visus.

„Žmonės kviečiasi, kaip nori ir kada nori. Jiems blogai – jie ir kviečiasi, neįvertina savo būklės. Kitas nesikviečia, kad ir labai sunkios būklės – galvoja, kad jam praeis. Taisyklių nenustatinėjame. Jeigu jis dūsta, nekrenta temperatūra 4–5 dienas, jis neprisiskambina savo šeimos gydytojui arba niekas pas jį neatvažiuoja, tai lieka vien greitoji. Šeštadienį ir sekmadienį, taigi, niekas nedirba – lieka vien greitoji. Nėra kur jam kreiptis, jei blogai pasijunta“, – sako Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė Eugenija Kukaitienė.

COVID-19 diagnozė dar nėra tas indikatorius, kai išsyk būtina kviestis greitąją. Esant stabiliai būklei, pacientas turi gulėti lovoje, gerti kuo daugiau vandens ir bent tris kartus per dieną matuotis kraujospūdį, pulsą, kraujo prisotinimą deguonimi ir temperatūrą.

Ir yra požymių, kurių nereikėtų ignoruoti ir kviestis greitąją pagalbą: jei temperatūra viršija 38 laipsnius ir nemažėja 3–4 dienas, esant ramios būsenos, kvėpavimo dažnis siekia 22 kartus per minutę, o deguonies prisotinimo rodiklis nukritęs žemiau 95 proc. Tačiau realiai tai sunku pačiam įvertinti: tad būna, kad vieni supanikuoja, o kiti uždelsia.

„Sloguoja, kosti, dūsta. Ir neturi, kaip pasimatuoti deguonies prisotinimo, žmonės neprisitaikę dar prie šio susirgimo. Reikia pirktis pulsoksimetrus ir žiūrėti, dar reikia ir išmanyti. Didžioji dalis gi šito neturi, nežino ir nesupranta, – objektyvias priežastis vardija E. Kukaitienė. – Žmonės nori – ir kviečiasi. Mes nepykstame už jokius iškvietimus, neatsakome, važiuojame pas visus.“

Žinoma, būna, kad žmonės šiek tiek piktnaudžiauja: jei sunkiau priskambinti gydytojui, nuvykti, kad paskirtų vaistų, sudėtinga atrodo užsiregistruoti testui, tai ir kviečiasi greitąją, kad šios medikai viską ir atliktų.

Ir greitosios pagalbos tenka laukti ilgiau

Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis kasdien sulaukia daugiau nei šimto iškvietimų. Atvejų dėl COVID-19 iš jų – maždaug 12–15 per dieną.

Dėl koronaviruso grėsmės pas sergančiuosius ekipažas atvažiuoti irgi užtrunka ilgiau – tenka rengtis specialią aprangą, kaskart vis naują.

Iškvietimų, anot E. Kukaitienės, yra beveik padvigubėję, nes dar reikia skubėti į pagalbą ir rajonuose (į Kelmę, Pakruojį, Joniškį, Akmenę), kurie nesuspėja: jei ekipažas išvežė kovidinį pacientą, tai kito nebėra. Būna, kad piko valandomis, pavakary, prie ligoninės Priėmimo skyriaus susidaro net greitosios automobilių eilės.

„Priėmime piko valandomis nespėja visų išsyk priimti. Būna, ir dvi valandas tenka palaukti. Tada skambiname administracijai ir prašome paskubinti. Nes mus išmuša iš vėžių, mes nebegalime pas žmogų atvažiuoti. Žmonės rėkia, kolioja, pyksta, kad neatvažiuojame“, – sako E. Kukaitienė.

Jei anksčiau tekdavo palaukti iki 15 min., dabar ilgiau. Gydytoja sako, kad pasitaiko, jog ir per valandą neatvažiuoja, ypač mažesniuose rajonuose, kurių ekipažas, išvežęs pacientą, tiesiog laukia eilėje. O jei paciento nepaguldo – tenka vežti atgal namo. Tuo metu išsikvietęs asmuo vis dar laukia.

Vienu metu Šiauliuose ir Kuršėnuose dirba 12 greitosios ekipažų. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė džiaugiasi, kad darbuotojų užtenka, kolektyvas dirba susitelkęs, laikosi visų saugos taisyklių, nuo sausio pasiskiepiję (daugelis jau trečiu palaikomuoju skiepu) beveik neserga – buvo tik keli atvejai, kai užsikrėtė savoje aplinkoje, tačiau sirgo lengvai.

Atsipalaiduoti negalime

Akivaizdu, kad įtempta situacija susiklostė dėl keleto priežasčių, bet ryškiausią spaudą uždėjo pandemija.

Šią savaitę sergamumas COVID-19, lyginant su spaliu, Šiauliuose šiek tiek slopsta. Per pastarąją savaitę sergamumas COVID-19 mieste sumažėjo keliais šimtais atvejų ir siekia 1 569 atvejus per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų. Švelnėjančią situaciją iliustruoja ir hospitalizacija.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje šios savaitės pradžioje dėl COVID-19 bendruosiuose skyriuose gydomi 75, reanimacijoje 15 pacientų. Jų amžius nuo 32 iki 86 metų.

„Lyginant su praėjusiomis savaitėmis, skaičiai sumažėję. Ir tuo galime pasidžiaugti. Be abejo, atsipalaiduoti tikrai negalima: vienas kitas pacientas – ir vėl, žiūrėk, daugiau nei šimtas“, – sako ligoninės atstovė S. Tenytė.