Pabandęs įrodyti, kad policijos pareigūnas tyčia provokavo nusižengti, vairuotojas nieko nepešė

Vilniaus apygardos teismas atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto vilniečio Adomo P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 metų birželio 10 dienos nutarties.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2021 metų balandžio 29 dienos nutarimu Adomas P. buvo nubaustas 170 eurų bauda ir jam buvo 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti už tai, kad kovo 10-tosios priešpietę jis, vairuodamas automobilį „Volvo V60“, Jauniūnių kaime, kelio Maišiagala-Širvintos 9,30 kilometre, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Artėjama prie sankryžos su šalutiniu keliu, pagrindinio kelio kryptis ir šalutiniai keliai iš kairės ir dešinės“, lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę.

Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo užfiksuotas, kai vairuotojas lenkė nežymėtą policijos automobilį.

Pagal taisykles, toks ženklas įspėja vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Šis pavojingas kelio ruožas prasideda už 50-100 m gyvenvietėse ir 150-300 m ne gyvenvietėse. Nusižengdamas, Adomas P. padarė pavojingą administracinį nusižengimą, tuo sukeldamas grėsmę ir pavojų eismo saugumui. Už šį nusižengimą buvo taikytas administracinis nurodymas, paskirta pusė minimalios baudos, tai yra 85 eurų bauda ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, tačiau vairuotojas iki nurodytos datos administracinio nurodymo neįvykdė.

Konstatavęs, kad Adomas P. anksčiau yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pastarąjį nusižengimą padarė turėdamas galiojančias nuobaudas, taigi, jo elgesys nebuvo atsitiktinis, policijos pareigūnas skyrė sankcijoje numatytą minimalią piniginę baudą.

Apskundęs policijos nutarimą Vilniaus regiono teismui, vairuotojas teigė išsiaiškinęs, kad tąkart nežymėtą policijos automobilį vairavęs pareigūnas tokiu būdu provokuoja automobilių vairuotojus. Jo teigimu, tyrimo metu pareigūnas ir Komisariato viršininkas „atliko grubius konstitucijos pažeidimus reikalaudami iš jo to, ko jiems neleidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija“. Administracinėn atsakomybėn patrauktas vilnietis nurodė, kad pareigūnas „elektroniniu paštu jo klausė, kokiu tikslu jis važiuoja Širvintų rajone“, o viršininkas rašte „išdėstė demagogiją apie kažkokį planą, judėjimo ribojimą, kažkokį karantino režimą“. Paminėjęs dar kelis pavyzdžius, Adomas P. tai įvardijo kaip „Širvintų policijos atliekamą duomenų klastojimą, siekiant sukelti jam apsunkinimą pateikiant skundą, kuris yra nepatogus policijai ir įrodo daugybinius ANK nagrinėjimo tvarkos, konstitucijos pažeidimus“.

Birželio 10-tosios nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai Adomo P. skundą atmetė ir policijos atstovo nutarimą paliko nepakeistą. Tuo pačiu teismas, nenustatęs policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, netenkino ir Adomo P. prašymą perduoti medžiagą Policijos departamento Imuniteto tarnybai, kad būtų įvertinti nežymėtu policijos automobiliu važiavusio pareigūno veiksmai.

Kreipęsis į aukštesnės instancijos teismą, administracinėn atsakomybėn patrauktas vairuotojas prašė paskirti jam švelnesnę nuobaudą be teisių atėmimo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei policijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio dieną oro sąlygos buvo geros, kelio atkarpa, kurioje buvo aplenktas kitas automobilis, buvo tiesi, matomumas – labai geras. Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos skaičiavimais, kelias, kuriame buvo užfiksuotas pažeidimas, yra žemesnis negu vidutinio intensyvumo ir jo vidutinis metinis intensyvumas yra 1001-2000 automobilių per dieną. Esant tokioms sąlygoms, Adomas P. savo veiksmais niekam iš aplinkinių jokio pavojaus, žalos arba grėsmės nesukėlė.

Svarbiausia, vilnietis mano, kad buvo išprovokuotas padaryti teisės nusižengimą, o viso proceso metu jam buvo trukdoma ginti savo teises, nes atsakymai į jo prašymus būdavo pateikiami ne laiku arba jo prašymai būdavo apskritai nesprendžiami. Apeliaciniame skunde minimi atvejai, kai į jo prašymus nebuvo atsakyta elektroninėmis priemonėmis, o atsakymai siunčiami paštu. Vieno atsakymo jis teigė negavęs.

Prisimindamas tą nelemtą atvejį, Adomas P. rašė, kaip važiavo keliu nuo Maišiagalos paskui baltos spalvos mikroautobusą. Pravažiavus Jauniūnų kaimą, atsiveria lyguma, platus horizontas, kuriame yra labai puikus matomumas. Vairuotojo tikinimu, jis matė, kad priekyje važiuojantis automobilis, nerodydamas jokių posūkio signalų, be jokios priežasties pradėjo stabdyti, tad jį turėjo aplenkti ne tik priekyje važiuojantis mikroautobusas, bet ir apeliantas. Jis lenkė stabdantį automobilį, nes turėjo pasirūpinti savo saugumu.

Kai tą pačią dieną Adomas P. elektroniniu paštu gavo pranešimą, jog padarė administracinį nusižengimą, paaiškėjo, kad tame kelyje ties Jauniūnais „staigiai stabdęs automobilis buvo prasižengti provokuojantis policijos nežymėtas automobilis“. Adomas P. teigė pirmosios instancijos teismui pateikęs įrodymus, argumentus ir skaičiavimus, kurie patvirtina, jog jis buvo provokuojamas padaryti pažeidimą, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta ir jie net nebuvo paminėti skundžiamoje nutartyje. Apelianto argumentai, nuotraukos, atlikti laiko, nuvažiuoto kelio atstumo ir greičio skaičiavimai, kaip jis teigia, nebuvo įvertinti. Jo teigimu, taip pat pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į nežymėtame policijos automobilyje sumontuotos įrangos rodytus netikslumus.

Apeliacinaime skunde vilnietis dėstė, kad tuo atveju, jeigu jo paskaičiavimai būtų vertinami kaip menkaverčiai ir (ar) netikslūs, tuomet, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, turėtų būti skiriama trasologinė ekspertizė. Tokios ekspertizės metu būtų nustatytas apelianto ir policijos automobilių judėjimo greitis, šio greičio kitimas. Ekspertizės metu gauti duomenys patvirtintų ar paneigtų provokavimo nusižengti faktą.

Kadangi aiškinantis nusižengimo aplinkybes buvo paminėta, kad Adomas P. anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau du nusižengimai, kaip jis tikina, buvo užfiksuoti „visuomenės dėmesio sulaukusiame kelyje Bendoriai-Riešė-Kalinas“, o štai 2019 metų lapkričio 28 d. jis viršijo greitį kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, tačiau jis tuo metu dirbo valstybės įmonėje pardavimo vadovu, „vykdė labai svarbią užduotį, t. y. po visą Lietuvą teisėjams, notarams, medikams vežiojo elektroninio parašo laikmenas. Tuo metu dirbo pagal įtemptą grafiką, pakeitė apie 1000 USB parašo laikmenų, todėl leistiną maksimalų greitį viršijo, nes norėjo laiku atlikti užduotį, siekė, kad nesutriktų kertinių institucijų veikla“. Apeliantas paminėjo, kad už tą darbą gavo padėką.

Atmesdamas apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl to, kad Adomas P. neleistinoje vietoje lenkė kitą važiuojančią transporto priemonę. Tvirtinimus, kad teisės pažeidimą išprovokavo padaryti nežymėtu policijos automobiliu važiavęs policijos pareigūnas, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstą Adomo P. poziciją. Tokiai išvadai paskatino byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip nežymėtas policijos automobilis važiuoja keliu bei pravažiuoja minėtus kelio ženklus, tuomet šį automobilį aplenkia mikroautobusas, o paskui ir Adomo P. vairuojamas automobilis „Volvo“. Iš šių vaizdo įrašų matyti, kad nežymėtas policijos automobilis juda tolygiu 77-78 km/h greičiu, o požymių, jog prieš tai būtų staigiai sulėtinęs savo greitį, nėra.

Vertindamas apelianto paminėtus netikslumus (skiriasi skirtingų kamerų įrašuose užfiksuotas laikas), teismas tai įvertino kaip techninį dalyką. Jei, sakykime, ir būtų įtarimas, kad teismui policija pateikė kitu laiku padarytą įrašą, kaip tada juose buvo „nupieštas“ pažeidėjo automobilis?

Gintaras Bielskis