Paaiškino, kodėl rekordiškai pabrango sviestas: sužlugdėme pieno ūkius ir stebimės aukštomis kainomis?

Lietuva

Metų pradžioje prekybos tinklams įsivėlus į kainų karą atrodė, kad pieno produktų kainos sparčiai mažės, tačiau jos šovė į viršų / Alfa.lt

Arvydas JockusŠaltinis: ALFA.LT

331654

Lietuviškų prekės ženklų 82 proc. riebumo 200 g sviesto pakuotė dabar prekybos centruose parduodama už pusketvirto euro, kai metų pradžioje nesiekė trijų eurų.

Sviesto su nuolaida galima rasti ir euru pigiau, tačiau pirkėjų mėgstamo produkto kainos vis tiek neprilygsta buvusioms metų pradžioje, kai prekybos tinklai buvo įsivėlę į kainų karą.

Prekių kainų lyginimo portalas „Pricer.lt“ slapto pirkėjo tyrimo metu nustatė, kad vasarį 200 g sviesto pakelio žemiausia kaina Lietuvoje buvo 1,29 euro, lietuviškų prekės ženklų – dvigubai aukštesnė.

Tuomet prognozuota, kad tęsiantis kainų karams, pamatysime ir 1 eurą kainuojantį sviesto pakelį, tačiau kainos, priešingai prognozėms, šovė į viršų.

Poreikis viršija pasiūlą

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas įsitikinęs, kad kainas kelia išaugęs ir toliau didėjantis sviesto ir kitų pieno produktų suvartojimas ir mažėjanti jų pasiūla.

„Paties pieno gamybos metinis augimas, lyginant šių metų devynis mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu pernai, yra viso labo 0,5 proc. Vartojimas auga, o pieno gamyba stovi vietoje – dėl to automatiškai kyla kainos“, – mano P. Viršilas.

Petras Viršilas: vartojimas auga, o pieno gamyba stovi vietoje – dėl to automatiškai kyla kainos / Pienas LT

P. Viršilas prisipažino, kad jį patį nustebino „rekordus mušanti“ sviesto kaina parduotuvėse. „Iš tikrųjų kainos labai aukštos. Aš tokių nelabai atsimenu. Ypač riebaus sviesto kaina pakilusi“, – teigė jis.

Kad spartų kainų augimą labiausiai lemia išaugęs vartojimas ir sumažėjusi pasiūla, pašnekovo nuomone, įrodo žaliavinio pieno supirkimo kainos – jos nėra istoriškai aukščiausios.

„Šiandien ūkininkui mokame 44 centus už litrą pieno. 2022 metais supirkimo kaina buvo pakilusi iki 48 centų. Ūkininkai už pieną gauna mažiau nei prieš dvejus metus, bet lentynose pieno produktai kainuoja daugiau“, – Alfa.lt sakė P. Viršilas.

„Pienas LT“ valdybos pirmininkas prisipažino „jaučiantis“, kad pieno produktų, ypač „riebių“ grietinėlės, sviesto, sūrio kainos dar augs, nes jų paklausa toliau didėja.

„Nuvarėme pieno ūkius“

„Pricer.lt“ duomenimis, prekybos centruose sviestas per metus pabrango daugiau kaip 30 proc., kiti pieno produktai – 10-15 proc.. Prognozuojama, kad artėjant šventėms kainos dar kils bei toliau augs kitais metais. augs kitais metais.

„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigia, kad pieno produktų kainos Lietuvoje pirmiausia kyla dėl sužlugdytos pieno gamybos ir nuvarytų pieno ūkių.

P. Čepkauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dominuoja stambūs pieno ūkiai ir stambūs perdirbėjai, o kadangi žaliavinio pieno trūksta, keliama supirkimo kaina. „Tai natūralu“, – mano jis.

„Kur eina mūsų pieno gamyba, geriausiai matosi, kai žiūri iš ilgesnės perspektyvos. 2023 metais Lietuvoje buvo primelžtas pats mažiausias pieno kiekis per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją nuo 1991-ųjų“, – Alfa.lt teigė jis.

P. Čepkauskas skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje primelžta 1,4 mln. tonų pieno, o Lenkijoje rekordinis per daugiau kaip 30 metų – 15 mln. tonų. Palyginimui, Lietuva po sovietmečio pradėjo nuo 2,9 mln. tonų, lenkai – nuo 14 mln. tonų.

„Pirmi metai iki 1995-ųjų buvo sunkūs – trūko įprastinės pardavimo grandinės į buvusias SSSR šalis, žemės ūkis tikrai nebuvo prioritetas, netekome apie 30 proc. pieno gamybos, kai lenkai nuo 1995 m. apie 20 proc. atsigavo“, – pasakojo jis.

Vėliau pieno gamybos augimą sustabdė 1998 m. Rusijos finansinė krizė, per kurią sumažėjo lietuviškų produktų paklausa šioje šalyje.

„Rytų „partneriams“ sumažinus užsakymus, pieno primilžiai krito ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Paskui pieno gamyba šiek tiek atsigavo, bet smogė 2008-2009 metų finansų krizė.

2011 m. pieno gamybos kiekis pamažu atstatomas, bet įvyksta esminis ir galutinis lūžis. Po 2014 m. Krymo okupacijos pieno produktų tiekimas į Rusiją nutraukiamas“, – dėstė P. Čepkauskas.

Ekspertas skaičiuoja, kad lietuviško pieno primilžiai sumažėjo nuo 1,7 mln. tonų 2015 m. iki dabartinių 1,4 mln. tonų. O Lenkijoje pieno kiekis per tą laikotarpį auga nuo 12,8 mln. iki 15 mln. tonų.

P. Čepkauskas įsitikinęs, kad pieno gamyba ir pieno produktų prekyba bei kainos tiesiogiai susiję.

„Visas problemas – finansines, politines – perdirbėjai permeta mažindami supirkimo kainas mažesniems ūkininkams ir jie per tūkstančiais nutraukia veiklą.

Dėl to nieko neturėtų stebinti, kodėl 2024 m. pieno perdirbėjai kalba apie žaliavos trūkumą ir sparčiausiai Lietuvoje augančias žaliavinio pieno kainas“, – sakė ekspertas.

Petras Čepkauskas: nieko neturėtų stebinti, kodėl 2024 metais pieno perdirbėjai kalba apie žaliavos trūkumą ir sparčiausiai augančias žaliavinio pieno kainas Lietuvoje / Josvydas Elinskas/ELTA

Alfa.lt primena, kad šių metų liepą fiksuotas 78 proc. pieno supirkimo kainų metinis augimas, o nuo vasaros kainos pakilo trečdaliu.

P. Čepkausko nuomone, dalį kaltės dėl to turėtų prisiimti „trumparegiai“ politikai.

„Per visą nepriklausomybės laikotarpį pieno gamyba sumažėjo, nes nebuvo nacionalinės žemės ūkio politikos, nesvarbu, kad valdė Lietuvą – konservatoriai ar socialdemokratai“, – pastebėjo jis.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, karvių skaičius Lietuvoje per vienuolika metų sumažėjo daugiau kaip trečdaliu: nuo 316,8 tūkst. 2013 m. iki 202,7 tūkst. šiemet.

Vien per penkerius metus nuo 2020-ųjų Lietuvos ūkiuose liko 40 tūkst. karvių mažiau. Per tą patį laiką ūkių, kuriuose laikomos karvės, sumažėjo perpus: nuo 30,8 tūkst. iki 16,7 tūkst.

Per 11 metų Lietuvos ūkiuose liko 100 tūkst. karvių mažiau / Unsplash

P. Čepkauskas prognozuoja, kad pienas, pieno produktai Lietuvoje toliau brangs. Kadangi žaliavos pieno perdirbėjams trūks, šeimyniniai pieno ūkiai gamins vis brangesnę žaliavą.

Galiausiai, spėja ekspertas, mūsų perdirbimo įmones nusipirks lenkai, kurie žaliavos turi, o „lietuviški prekių ženklai liks kaip prisiminimas ... tik Rusijoje“.

Patys gamina, perdirba, parduoda

Alfa.lt primena, kad daugiau kaip 300 pieno ūkių vienijantis žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ iš dalies susikūrė, paskatintas galimai „nesąžiningų“ ir ūkininkus žlugdžiusių pieno supirkimo kainų.

Ūkininkai įtarė, kad didžiosios pieno produktų gamybos įmonės pieną superka dirbtinai maža kaina, kuri buvo gerokai mažesnė nei Europoje, o kai kuriais metais net nepadengdavo pieno gamybos sąnaudų.

„Pienas LT“ valdybos pirmininkas P. Viršilas pripažįsta, kad „iš principo viskas taip ir buvo“.

„Žargonu nenorėčiau kalbėti, bet būdavo toks naratyvas. Todėl ūkininkai pavargę „supyko“ ir nutarė parodyti savo jėgą. Iš tikrųjų ir parodė: dabar patys gamina, perdirba ir parduoda“, – pasakojo jis.

„Pienas LT“ kooperatyvas superka pieną iš ūkininkų, jį separuoja, grietinėlę kaip riebalų žaliavą išveža ir parduoda Lenkijoje, o baltymus perdirba į aukštos kokybės pieno miltelius.

„Juos visus eksportuojame. Mes Lietuvoje nieko neparduodame. Mūsų produktų Lietuvos parduotuvių lentynose nėra“, – teigė P. Viršilas.

Nuo įsikūrimo 2008 m. „Pienas LT“ išaugo iki vieno didžiausių pieno kooperatyvų Baltijos šalyse ir perdirbimo įmonių Lietuvoje, savo produkciją eksportuoja į daugiau kaip 40 pasaulio šalių.

Susikūrus „Pienas LT“, didieji perdirbėjai neteko didelės dalies žaliavinio pieno ir buvo priversti žaliavą įsivežti iš kitur, tad pienas dabar didesniais kiekiais atkeliauja iš Latvijos, Estijos, Lenkijos / Pienas LT

„Esame išskirtinis kooperatyvas. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad visą pelną, kurį uždirbame, produkciją pardavę užsienyje ir parvežę pinigus į Lietuvą, padalijame ūkininkams visoje Lietuvoje.

Mūsų savininkai ir akcininkai yra daugiau nei 300 ūkininkų. Pelnas neatitenka vienam žmogui ar šeimai, o paskirstomas ūkininkams“, – , pasakojo P. Viršilas.

Susikūrus šiam kooperatyvui, didieji perdirbėjai neteko didelės dalies žaliavinio pieno ir buvo priversti žaliavą įsivežti iš kitur, tad pienas dabar didesniais kiekiais atsivežamas iš Latvijos, Estijos, Lenkijos.

Neišnaudotas potencialas

P. Viršilas pripažįsta, kad pieno gamyba Lietuvoje katastrofiškai sumažėjusi ir toliau mažėja, nors galėtų būti priešingai.

Pasak jo, negalėdami išpildyti griežtų Europos Sąjungos žaliųjų reikalavimų ūkininkai eina lengviausiu keliu – nutraukia pieno gamybą. Dėl to mažėja pieno gamyba Europoje.

„Tikėtina, kad tai irgi prisidės prie pieno produktų kainų augimo“, – spėjo P. Viršilas.

Vis dėlto jis mano, kad Lietuvoje yra vienos palankiausių Europoje sąlygų pienininkystei plėtoti.

„Turime daug neišnaudoto potencialo. Kai matome, kad Vakarų Europoje pieno gamyba mažės, nesinori įsileisti pieno produktų iš kitų žemynų. Žalios Baltijos šalys gali tą potencialą išnaudoti, nes sąlygos pienininkystei pas mus idealios: turime daug pievų ir palankų, švarų klimatą“, – mano jis.

P. Viršilo teigimu, Lietuvos pienininkystės potencialą iliustruoja tokie skaičiai: Nyderlanduose kvadratiniame kilometre yra 37, Lietuvoje – 3 karvės.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt