PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2019 m. Lapkričio 11 d. 07:00

Paaiškėjo, kiek kartų per savaitę lietuvaitės plauna galvą

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


106049

Įprotis plauti galvą susiformuoja dar vaikystėje, kiekvienoje pasaulio šalyje žmonės plauna galvą skirtingu dažnumu. Azijoje, pavyzdžiui, įprasta tai daryti kasdien, Europoje dažnis retėja, o Afrikoje vis dar plaunama ypač retai – kartą per savaitę ar net rečiau. „Eurovaistinės“ atliktos nereprezentatyvios apklausos socialiniame tinkle duomenimis, dažniausiai plauname galvą tris-keturis kartus per savaitę.

Skalpo oda ir savimasažas

Lietuvoje viešėjęs tarptautinis plaukų plovimo ekspertas prancūzas Diego Perezas pasakoja, kad klausimai apie plaukų priežiūrą aktualūs visame pasaulyje.

„Dažniausiai žmonės rūpinasi savo plaukais, bet nežino, kaip prižiūrėti skalpo odą. Aš pats asmeniškai keliauju per įvairias pasaulio valstybes ir mokau savimasažo – rodau žmonėms kaip tinkamai priemones įvesti į skalpo odą, nes mūsų skalpas tarsi dirvožemis“, – apie tinkamą plaukų plovimą aiškina D. Perezas.

Pasak jo, masažas yra vienas esminių dalykų, kurį būtina daryti norint, kad būtų įsisavintas produktas. Tuomet regeneracijos procesas įvyksta gerokai greičiau. Norint užtikrinti tinkamą priežiūrą, pirmiausiai turėtų būti atliekamas masažas, o tik tada plaunama.

Būtina šukuoti plaukus

Paklaustas, ar reikia šukuoti plaukus, prancūzų bendrovę atstovaujantis profesionalas sutrinka. „Jeigu nešukuojame plaukų, nepadarome vietos augti naujiems plaukams. Plaukas auga nuo dviejų iki septynerių metų, mes turime nuolat kasdien juos šukuoti, kad vyktų pastovus plauko atsinaujinimas. Jeigu to nedarome, negyvas plaukas laikosi apie tris mėnesius“, – konkretizuoja D. Perezas.

Jam pritaria ir vaistininkė Jovita Juodsnukytė, pasak kurios, svarbu ne tik šukuoti plaukus, bet tai daryti ir kokybiškomis priemonėmis. Nors plaukų slinkimas dažnai gąsdina, vaistininkės teigimu, natūralu, kad šiek tiek jų netenkame šukuodami, plaudami ar formuodami. Sunerimti reikėtų tik tuo atveju, jeigu plaukų iškrenta gerokai daugiau nei įprastai, jaučiatės silpnai arba pastebite nuplikusius plotus – tokiais atvejais verčiau kreiptis į specialistus.

Tiesa, kartais plaukų slinkimas gali būti ženklas, įspėjantis ir apie prasidėjusias rimtesnes ligas. Jis gali signalizuoti atsiradusius skydliaukės sutrikimus, būti antrinis mažakraujystės požymis, chemoterapijos padarinys arba simptomas, rodantis, kad mityboje trūksta vitaminų turinčių produktų.

„Jeigu pastebite, kad netenkate daug plaukų, reikėtų kreiptis į gydytojus ir atlikti skydliaukės bei bendruosius kraujo tyrimus – tai padės nustatyti slinkimo priežastį ir leis imtis efektyvaus gydymo. Plaukų slinkimas gali būti susijęs ir su vitaminų trūkumu – tokiu atveju reikėtų naudoti biotiną, vitaminus A ir E. Jei kraujo tyrimo metu nustatytas per žemas geležies lygis, tada būtina vartoti jį atkuriančius preparatus. Taip pat reikia nepamiršti, kad kovojant su plaukų slinkimu efektyvi ir išorinė terapija“, – sako J. Juodsnukytė.

Slenkant plaukams specialistė pataria rinktis įvairius losjonus, kurie stimuliuoja kraujotaką, gerina plaukų augimą ir folikulų formavimąsi, taip pat naudinga rinktis šampūnus, kurie padeda stabdyti plaukų netekimą.

„Dažnas klientas vaistinėje stebisi, kodėl rudenį plaukai labiau slenka, yra pasišiaušę, lūžinėjantys ir sausi – tokie plaukai tampa dėl atvėsusio oro. Išvengti plaukų būklės pablogėjimo būtina skirti pakankamai dėmesio jų apsaugai nuo aplinkos poveikio ir užtikrinti pakankamą kiekį būtiniausių medžiagų“, – sako specialistė.

4 iš 5 plaukus plauna dažniau nei tris kartus per savaitę

Vaistininkė sako, kad konsultuodama klientus pastebi, kad žmonės nėra tikri, kiek kartų reikėtų plauti plaukus, kaip dažnai naudoti net tik šampūną, bet ir kondicionierius, balzamą, kaukę ar aliejų.

„Eurovaistinės“ iniciatyva atliktos apklausos socialiniame tinkle duomenys rodo, kad 52 proc. dalyvių galvą plauna 3–4 kartus per savaitę. Dar 22 proc. į apklausos klausimą atsakiusių socialinio tinklo lankytojų teigė, kad tai daro 5–6 kartus. Kas dešimtas plauna galvą kasdien, vos 16 proc. nurodė, kad plaukus plauna 1–2 kartus per savaitę. Į klausimą „Kiek kartų per savaitę plaunate plaukus?“ atsakė 1324 asmenys.

„Šie rodikliai atitinka ir klientų klausimus vaistinėje. Toks dažnumas priklauso nuo plauko ilgio, naudojamų priemonių, nuo to, ar moterys plaukus džiovina fenu ar leidžia jiems išdžiūti savaime, naudoja formavimo priemones. Visada patariu klientams įsivertinti savijautą ir jeigu plaukų kritimas kitą dieną nepatinka, plaukite plaukus dažniau. Net kasdien plauti plaukus yra normalu“, – sako vaistininkė.

Nevėlu plaukams padėti

Norint, kad plaukai būtų pakankamai drėkinami, vaistininkė pataria naudoti priemones, kurių sudėtyje yra įvairių aliejų arba keratino. Taip pat naudinga rinktis stiprų drėkinamąjį poveikį turinčias kaukes ar balzamus.

Plaukų priežiūros priemonės, kurios turi drėkinančių komponentų, naudingos ne tik išsausėjusiems plaukams, jos taip pat padeda kovoti ir su plaukų elektrinimusi, kuris sustiprėja dėl dažnų temperatūros pokyčių ir yra labiau pastebimas atvėsus orams.

Įtakos plaukų būklei gali turėti ir mitybos įpročiai, todėl patariama valgyti subalansuotą ir naudingomis medžiagomis praturtintą maistą. Sveikiems plaukams ypač svarbus reikiamas vandens ar kitų skysčių kiekis. J. Juodsnukytė taip pat pataria į racioną įtraukti patiekalus, kuriuose yra seleno, cinko ir biotino.

„Nesubalansuota mityba ir produktų, kuriuose gausu gerųjų angliavandenių, pavyzdžiui, žuvies, daržovių, mėsos, vengimas tikrai turės įtakos. Plaukams ypač naudingi žvilgesio ir apimties suteikiantys maisto produktai, kuriuose gausu baltymų“, – sako vaistininkė.

Vaistininkė taip pat pataria pasirūpinti, kad organizmui netrūktų A ir E vitaminų, kurie padeda palaikyti drėgmę, spindesį ir plaukų stiprumą. Šių naudingų medžiagų, galima gauti į mitybos racioną įtraukus tam tikrus produktus: vitamino A gausu morkose, moliūguose, kopūstuose, žuvų taukuose, kiaušinių tryniuose, pieno produktuose ir brokoliuose, geriausias vitamino E šaltinis – lapinės daržovės ir riešutai.