P. Gražulis apkaltos komisijai kartoja, kad neatsimena, ar balsavo už L. Jonauską

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis jo apkaltos klausimą sprendžiančiai komisijai kartojo neatsimenantis, ar balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską jam nusisukus.

„Kadangi ne iš karto, o po mėnesio ar po kiek laiko T. V. Raskevičius pasakė, kad aš balsavau, man prisimint labai sudėtinga. Būna, kad Seimo nariai suklysta. Aš manau, kad čia teisybės nesurasi, kaip jūs nuspręsite, taip ir bus, o aš daugiau nieko nepasakysiu, galėjo taip būt, kad galėjau pabalsuot netyčia, atsiprašau, jei taip padariau“, – per komisijos posėdį trečiadienį sakė P. Gražulis.

Laikinoji Seimo komisija trečiadienį taip pat peržiūrėjo įrašą iš Seimo posėdžių salės, kurioje matyti, kaip nusisukusiam L. Jonauskui kalbantis su už jo sėdinčiu kolega, P. Gražulis tiesia ranką link kaimyno balsavimo pulto.

Tačiau P. Gražulis teigė, jog tiesiogiai įraše nematyti, ar jis balsavo už L. Jonauską. „Trūksta įrodymų, kad aš pabalsavau“, – sakė parlamentaras.

Klausiamas, ar iš viso per darbo Seime laiką yra balsavęs už kitą Seimo narį, P. Gražulis prisipažino praėjusią kadenciją nespėjęs prie savo balsavimo pulto, todėl pabalsavęs iš kito Seimo nario vietos.

Konservatorė Irena Haasė parlamentaro klausė, ar jis sutinka su Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kuria dėl balsavimo už L. Jonauską jis buvo pripažintas pažeidęs Seimo statutą.

„Kadangi tai yra politinė institucija, kurioj yra dauguma narių, visi sprendimai yra politizuoti“, – tvirtino P. Gražulis.

Jis taip pat sakė nematęs priežasties skųsti Etikos ir procedūrų komisijos išvados, nes ja nebuvo siūlyta pradėti apkaltos proceso.

„Jei nesiūlo apkaltos, o tik įspėja, kam man skųsti?“ – sakė politikas.

Apkaltą P. Gražuliui inicijavęs Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius sakė, jog uždaro Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio metu vienas iš Seimo narių patvirtino, kad P. Gražulis ne kartą yra balsavęs už kitus parlamentarus.

Šis Seimo narys, anot T. V. Raskevičiaus, patvirtino, kad P. Gražulis yra pabalsavęs už jį, bet balsavimą jis spėjo pakeisti ir perspėjo politiką, kad situacijai pasikartojus kreipsis į etikos sargus.

T. V. Raskevičius siūlė pakviesti šį Seimo narį liudyti į uždarą posėdį, kadangi jis nenori būti įvardintas, bet komisijos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys atskleidė, kad tai yra socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Seimo narių Mišrios grupės seniūnė, apkaltos komisijos narė Agnė Širinskienė tuo tarpu sakė pati sėdinti už P. Gražulio, bet nepastebėjusi atvejų, kad jis balsuotų už kitus parlamentarus.

Kitą posėdį nuspręsta daryti uždarą, jame bus peržiūrima daugiau vaizdo medžiagos iš Seimo salės, kviečiami situaciją dėl P. Gražulio svarstę Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai.

Seimo laikinoji komisija iki gegužės 1-osios turi atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas Seimo nario P. Gražulio apkaltai, ar ne.

Apkaltos P. Gražuliui iniciatyvą sausio pabaigoje savo parašais parėmė 46 parlamentarai iš valdančiųjų frakcijų. Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Apkalta P. Gražuliui inicijuojama dėl to, kad jis pernai per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą L. Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Anksčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad P. Gražulio apkaltos procesui pagrindo nėra, nors pripažino jį pažeidusius Seimo statutą. 

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.