Ovidija Cirtautė: „Piešti man tiesiog smagu“

Šiauliai

Audronio Rutkausko nuotr.

Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.LT

265602

Septyniolikmetė Ovidija Cirtautė visai neseniai surengė pirmąją autorinę darbų parodą. Kuršėniškė ją pavadino „Veida- knyge“, tačiau visai ne dėl socialinių tinklų įtakos – feisbukas jai visai nesvarbus. Mergina atskleidžia, kad nors ateityje norėtų dirbti visai su daile nesusijusį darbą, kol kas piešti jai tiesiog smagu.

– Kiek laiko pieši? Kaip piešimas atsirado tavo gyvenime?

– Maždaug nuo trejų metų. Į darželį nėjau, bet mama piešė, brolis piešė, tai ir aš norėjau. Mano šeimai tai yra hobis.

– O kada pradėjai eiti į Kuršėnų meno mokyklą?

– Būdama trečioje klasėje. Dabar esu dešimtoje, tai piešiu jau aštuonerius metus.

– Kuo tave sužavėjo piešimas?

– Man nuo pat mažens labai patinka žiūrėti į kitų piešinius, taip ir susidomėjau daile. Nežinau, kuo žavi, – piešti man tiesiog smagu.

Ramūno Snarskio nuotr.

– Iš kur semiesi idėjų? Kas tave įkvepia?

– Susirandu kokią nors nuotrauką, kuri man įdomi, kokį nors įžymų žmogų nupiešiu. Labai retai pasiimu nuotrauką ir tiksliai tiksliai piešiu. Dažniausiai susirandu kelias, kuriose patinka kokie nors elementai, ir sudedu į vieną darbą. Piešiu įvairiausius portretus.

– Surengei parodą „Veidaknygė“. Kodėl taip pavadinai? Ar tau svarbus feisbukas, socialiniai tinklai?

– Man su pavadinimais tiesiog baisiai nesiseka. Mokytoja pasiūlė tokį pavadinimą ir tiko: parodoje portretai, veidai – tegu būna „Veidaknygė“. Feisbuku naudojuosi retai, man jis nelabai svarbus.

– Ar tai pirmoji tavo asmeninė paroda?

– Taip, pirmoji. Tapybos mokytoja pasiūlė surengti ir priėmiau pasiūlymą. Tokia mano logika: jei siūlo – imk, jei muša – bėk. Tą pasiūlymą priimu kaip įvertinimą.

– Kokie darbai pateko į parodą? Ar juos ruošei specialiai tam, ar tai buvo iš anksto nutapyti portretai?

– Piešiniai buvo gal dvejų metų senumo – tiesiog visus suėmėm ir viskas. Mokytoja pasiūlė surengti parodą, o piešinių jau turėjau prikaupusi. Net nėra tikslios temos, siejančios visus darbus, – portretai ir tiek.

– Ar turi nusipiešusi savo autoportretą?

– Reikėjo meno mokyklai kažkada. Labai skubėjau, per karantiną piešiau, tai nelabai fainas pavyko.

– Ar po pirmosios parodos jautiesi įkvėpta surengti daugiau parodų?

– Jeigu pasitaikytų proga, norėčiau dar vieną surengti. Pieščiau ir toliau portretus – visgi aš portretistė, man kitaip neišeina, tai yra mano mėgstamiausias žanras. Bet nežinau, ar veržčiausi rengti kitos parodos, – ten truputį baisu. Nelabai jauku, kai reikia pristatyti. Nesijaučiu drąsiai nei kalbėdama auditorijai, nei prieš fotoaparatą.

– Ar galvoji ateitį sieti su piešimu, tapyba?

– Iš tikrųjų ne. Aš į tai žiūriu kaip į hobį, kaip į kažką, ką galėčiau veikti savo malonumui. Bet piešimą, kaip darbą, sunkiai įsivaizduoju.

– O su kuo planuoji sieti savo ateitį?

– Turbūt su tiksliaisiais mokslais, norėčiau su chemija. Dabar chemija – mano mėgstamiausia pamoka ir gerai sekasi. Bet iš tikrųjų dar nežinau, ką aš noriu daryti ateityje.

Elena Monkutė

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt