Oro taršos priežastis – pasenę šildymo katilai ir netinkamas kuras

Telšiai

Pixabay.com nuotr.

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

164533

Nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad, krintant oro temperatūrai, gyventojai aktyviau šildo savo būstus, todėl padidėja teršalų kiekis aplinkos ir patalpų ore. Teršalai – kietosios dalelės ypač kenkia kūdikiams, vaikams, nėščiosioms, pagyvenusiems asmenims, sergantiesiems kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis.

Ribines aplinkos oro užterštumo vertes gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore nustato Lietuvos higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“, aplinkos ore – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“.

Teršalai ir jų keliama grėsmė

Biokuras yra vienas labiausiai paplitusių ir plačiausiai naudojamų atsinaujinančios energijos šaltinių. Deginant biokurą į aplinką išsiskiria azoto, anglies ir sieros oksidai, lakūs organiniai junginiai ir aerozolio dalelės.

KD 10 – kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį. KD 2,5 – mažesnės nei 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtų ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijų sutrikimų, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją.

Padidėjusi azoto dioksido koncentracija aplinkos ore gali dirginti plaučius, sumažinti organizmo atsparumą kvėpavimo takų infekcinėms ligoms. Sieros dioksido poveikis sveikatai priklauso nuo jo koncentracijos ore. Esant didelei koncentracijai pavojingas ir labai trumpalaikis poveikis. Anglies monoksidas yra nuodingos bespalvės, bekvapės dujos („smalkės“). Šie teršalai susidaro nevisiškai sudegus organiniams junginiams. Pagrindiniai šaltiniai – automobilių išmetamosios dujos, sunkioji pramonė, šildymas. Esant padidėjusiai šio teršalo koncentracijai aplinkos ore, į plaučius patekęs anglies monoksidas per alveoles patenka į kraują. Kraujyje CO jungiasi su hemoglobinu ir sudaro junginį, kuris trukdo kūno audinius bei organus aprūpinti deguonimi.

Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 yra leidžiamos šios didžiausios teršalų paros koncentracijos patalpose: kietųjų dalelių (KD10) – 0,05 mg/m3; kietųjų dalelių (KT2,5) – 0,04 mg/m3; azoto dioksido – 0,040 mg/m3; sieros dioksido – 0,05 mg/m3; anglies monoksido – 3 mg/m3.

Kaip sužinoti teršalų kiekį ore?

Oro kokybės duomenis Lietuvoje galima pasitikrinti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://oras.gamta.lt/cms/index paspaudus nuorodą „Oro kokybė šiandien“.

Akredituotos arba atestuotos laboratorijos gali atlikti gyvenamosios aplinkos oro taršos cheminėmis medžiagomis tyrimus, kurie padėtų įvertinti ar naudojama šildymo įranga nepavojinga sveikatai.

Kaip apsaugoti save ir prisidėti prie oro taršos mažinimo?

Nuolat stebint aplinkos taršos rodiklius galima greičiau sureaguoti į pasikeitimus ir apsaugoti save padidėjus užterštumui: mažiau laiko praleisti lauke, dėvėti apsauginę kaukę, uždaryti langus, drėkinti orą patalpų viduje ir pan.

Gyventojams rekomenduojama rinktis mažiau kenksmingas šildymo sistemas, pavyzdžiui, geoterminį ar elektrinį šildymą.

Jei yra galimybė, jungtis prie centralizuotų šildymo sistemų. Centralizuoto šildymo katilinėse degimo procesas gerai organizuotas, kontroliuojamas kompiuterinėmis sistemomis, o katilai pasižymi aukštu energetiniu efektyvumu. Šių katilų teršalų koncentracijos degimo produktuose yra šimtus ir tūkstančius kartų mažesnės negu buitiniuose katiluose. Be to, pramoninių katilų emisijos yra nuolat kontroliuojamos ir turi atitikti griežtas aplinkosaugines normas. Centralizuoto šildymo katilinių kaminuose yra projektuojamos ir diegiamos optimizuotos dūmų valymo sistemos, filtrai.

Biokuras palyginti su gamtinėmis dujomis ar elektriniu šildymu, yra taršesnis. Deginimo metu išskiriama tarša gali būti siejama su neefektyviu senų šildymo sistemų naudojimu ir senos konstrukcijos buitiniais katilais bei naudojamo kuro kokybe. Techniškai pasenę šildymo katilai, gali sukelti taršą dėl prastai organizuoto degimo proceso, o deginant drėgną kurą, didėja išmetamų teršalų (dioksinų, anglies monoksido, anglies dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir kt.) kiekai. Deginti įvairias atliekas buitiniuose katiluose draudžiama.

Pagrindinės tinkamos kietojo kuro rūšys yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt