Oro kokybė: Savivaldybė laukia panevėžiečių nuomonės

Gavus ES finansavimą, Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu rengiama Panevėžio miesto aplinkos oro kokybės valdymo programa ir 2019–2024 m. priemonių planas. Šį darbą atliko viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“.

Panevėžiečius kviečiame susipažinti su projektu ir teikti pasiūlymus iki kovo 20 d. Projektas skelbiamas čia.

Rengėjai išanalizavo 2012–2017 m. Sirupio g. atliekamus oro taršos tyrimus. Duomenis papildė 2017 m. balandį–2018 m. kovą pačių atliktais tyrimais Rožių, J. Basanavičiaus, Paliūniškio, Aukštaičių gatvėse (t. y. ten, kur didžiausią įtaką oro kokybei daro transporto, pramonės bei individualių namų sukeliama tarša).

2012–2017 m. duomenimis, mieste mažėja KD₁₀ vidutinė metinė koncentracija. Fiksuota paros viršijimų, tačiau jų skaičius nebuvo didesnis už leidžiamą per metus.

Mažiausia kietųjų dalelių KD₁₀ koncentracija nustatyta Rožių g. 28 esančio pašto ir Aukštaičių g. 48 lopšelio-darželio teritorijoje. Visus metus ji išliko tolygi ir stipriai nekito. Metinė koncentracija viršijama pramoninėje miesto dalyje (Paliūniškio g. 15) ir J. Basanavičiaus g. 68 matavimo vietoje. Didžiausia tarša – šaltuoju sezonu ir ilgiau nelyjant. Analogiška padėtis dėl KD_2,5koncentracijos. Ribinės vertės neviršija tarša anglies monoksidu.

Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, malkos išlieka populiariausia kuro rūšis – ja pagaminama 68 proc. šildymo energijos. Dujomis – 30 proc.

Didžiausi išmetamųjų teršalų kiekiai koncentruojasi šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse. Pirmoji – tankus gyvenamųjų namų rajonas, kur dauguma žmonių turi dujų įvadą ir gali naudoti mažiau taršų kurą, tačiau neretai šildosi tiek dujomis, tiek kietu kuru. Didžiausi KD₁₀ kiekiai yra būtent tose vietose, kur nekūrenama dujomis. Centrinė miesto dalis – vieta, kur intensyviausias transporto eismas.

Analizės duomenimis, didžiausi miesto teršėjai – individualių namų šildymas, pramonės objektai ir transportas.

Kokie siūlymai miestui 2019–2024 m.? Vykdyti gyventojų švietimą, atnaujinti AB „Panevėžio energija“ katilus, šilumos tiekimo vamzdynus, modernizuoti daugiabučius, tvarkyti bešeimininkes atliekas, valyti gatves (ypač po žiemos), įsigyti naujų ekologiškų autobusų, tobulinti viešojo transporto maršrutų tinklą, diegti e-bilietą, įrengti/atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takus, elektromobilių įkrovos stoteles, įvairiomis priemonėmis skatinti bevariklio transporto naudojimą, plėsti mokamas automobilių stovėjimo zonas, mažinti žvyruotų gatvių ir kt.

Panevėžio bendruomenės siūlymų dėl projekto laukiame iki kovo 20 d. el. paštu aplinka@panevezys.lt (galite atnešti ir į Savivaldybės priimamąjį, 1-oji darbo vieta). Būtinai nurodykite savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Daugiau informacijos – tel. 501 319 (Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė Rūta Taučikienė).

Aplinkos oro kokybės valdymo programai ir 2019–2024 m. priemonių planui parengti Panevėžiui skirta beveik 80 tūkst. Eur iš ES struktūrinių fondų.