Opozicijos atstovai rengia projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, bet paramos – nedaug

230512ppel158020231205
Lietuva
Pauliaus Peleckio, fotobanko nuotr.
Milena Andrukaitytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Seimo opozicijos atstovai po nepavykusios apkaltos kalėjime bausmę atliekančiam Vytautui Gapšiui renka parašus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

Jie, anot iniciatorių, būtų rengiami su rinkimais į Europos Parlamentą birželį. Tačiau šios iniciatyvos sėkme abejoja ir jos šalininkai.

„Nutarimo projektas paruoštas, bet ketvirtadienis buvo labai emocinė diena, šiandien bus ramesnės galvos ir tos frakcijos, opozicinės, kurios galvoja, kad prasminga, pasirašys. Šiandien tas procesas vyks, nutarimas paruoštas, jis bus įregistruotas“, – šeštadienį žurnalistams Seime sakė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Pirmalaikius Seimo rinkimus būtų siūloma rengti su Europos Parlamento (EP) rinkimais kitų metų birželio 9 dieną, o siūlymai paleisti Seimą pasigirdo po ketvirtadienio balsavimo, kai neužteko balsų panaikinti kalėjime bausmę dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu atliekančio opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovo V. Gapšio mandato.

Entuziazmo nėra ir opozicijoje

Demokratų vadovas teigė, kad surengus rinkimus su EP rinkimais birželio pradžioje būtų sutaupyta lėšų, taip pat liktų daugiau laiko 2025 metų valstybės biudžetui formuoti.

S. Skvernelis teigė, kad sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų partija priims sausio pabaigoje per tarybos posėdį, jei bus prieita iki projekto svarstymo iš esmės.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sakė, kad frakcija pirmalaikių rinkimų idėjai nepritars.

„Mes pasitarę nusprendėme nepalaikyti šios iniciatyvos, nors sutinkame, kad pagrindas pirmalaikiams Seimo rinkimams pakankamai rimtas, nes, deja, bet apgailėtinai pasirodė Seimas dėl apkaltos nepalaikymo V. Gapšiui“, – tvirtino ji.

„Bet aš manau, kad laikas baigti visus šituos dalykus, nes tokia inciatyva vis tiek nesulauks palaikymo balsavimo metu. Žmonės tikrai pavardę nuo to, kas pastaruoju metu darosi Seime“, – pridūrė R. Budbergytė.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Aurelijus Veryga teigė, kad frakcija jau anksčiau yra siūliusi pirmalaikius rinkimus, todėl tikriausiai paremtų ir šią iniciatyvą, tačiau jos sėkme abejojo.

„Mes palaikėme anksčiau, ir tada kolegos, kurie kelia tokią idėją, šiek tiek kitaip šnekėjo. Mes dar nesvarstėme frakcijoje, bet aš manau, kad turbūt išliksime nuoseklūs“, – šeštadienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.

„Sunku įsivaizduoti, kiek čia kliauzų Seime vyko, turime beprecedentę situaciją, kai dvi teistos partijos, vienas Seimo narys iš kalėjimo dabar dirbs, Seimui vadovauja Seimo pirmininkė, kuri yra teistos partijos pirmininkė. Aš neatsimenu nieko panašaus. Mes, ko gero, liksime nuoseklūs. Bet kas iš to, manau, kad nebus balsų Seime rengti pirmalaikių rinkimų, ir manau, kad čia kolegos daugiau užsiiminėja prieškalėdiniu piaru“, – kalbėjo A. Veryga.

Premjerė: dėl pirmalaikių jau balsuota

Premjerės, valdančiųjų konservatorių atstovės Ingridos Šimonytės teigimu, parlamentas birželį jau svarstė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) iniciatyvą skelbti pirmalaikius rinkimus, jai nepritarė, tad mažai tikėtina, jog toks sprendimas būtų priimtas šįkart.

„Seimo, žinoma, nepuošia tas balsavimas, kuris įvyko ketvirtadienį, ir reputacinė dėmė liks šiam Seimui visam laikui, bet žiūrit į tą iniciatyvą, kuri taip karštai atsirado, ne mažiau karštai tą klausimą diskutavome birželį, pritarimo nebuvo, ir su tuo reputaciniu bagažu reikės keliauti į rinkimus kitų metų spalio mėnesį“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Kilus vadinamajam čekiukų skandalui dėl savivaldos politikų galimai neskaidriai naudotų išmokų valdantieji konservatoriai pasiūlė perkrauti visą politinę sistemą per pirmalaikius Seimo rinkimus, bet už tokią jų iniciatyvą birželį balsavo 66 Seimo nariai. Pirmalaikiams rinkimams paskelbti reikia mažiausiai 85 balsų „už“ iš 141.

„Man atrodo, ši idėja buvo siūloma realizuoti šių metų birželio mėnesį, Seimas tam nepritarė. Dabar aš jau pagal kalendorių nebesuskaičiuoju, kaip tą idėją būtų galima realizuoti taip, kad rinkimai nebūtų vasarą. Tada kolegos sakys, kad vėl konservatoriai pasidarė rinkimus, kada jiems patogu, Čia juokas juokais, šiek tiek ironijos“, – siūlymą komentavo premjerė.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė pirmalaikiams rinkimams nepritarianti, o tie, kuriems gėda dėl nepanaikino mandato, sako galėjus ateiti ir balsuoti per apkaltą.

„Šiandien tikiuosi baigsime eilinę sesiją, ar reikės rinktis į neeilinę sesiją, sunku pasakyti. O dėl dalies opozicijos iniciatyvos dėl pirmalaikių rinkimų, nes jiems, kaip suprantu, gėda dėl pastarojo Seimo sprendimo dėl apkaltos, reikia pasakyti, kad reikėjo balsuoti už apkaltą, tada nebūtų gėda“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas tvirtino, kad riekia koncentruotis į neatliktus darbus, o rengti trinkimus pusmečiu anksčiau teigė nematantis prasmės.

„Buvo partijų (konservatorių – BNS), kurios neseniai norėjo pirmalaikių rinkimų, ir tiek tada, tiek dabar mes tai idėjai nepritariame. Mums atrodo, ar tai yra birželis, ar spalis, tai nieko nekeičia, yra darbų, kuriuos reikės padaryti ir ateinančiais metais, ir siūlyčiau į tai koncentruotis, o ne ieškoti kažkokių būdų, kaip greičiau iš Seimo pabėgti“, – sakė V. Mitalas.

Apkaltino slaptais susitarimais

Seime ketvirtadienį pritrūko balsų panaikinti politinės korupcijos byloje nuteisto ir kalėjime bausmę atliekančio opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovo V. Gapšio mandatą. 

Po šio balsavimo valdančiųjų ir opozicijos atstovai apkaltino vieni kitus slaptais susitarimais, veidmainiavimu, o Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė bei Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas siūlė paleisti Seimą ir rengti pirmalaikius rinkimus.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime. Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.