PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2022 m. Rugsėjo 8 d. 13:26

Opozicija skeptiškai vertina Baltijos šalių ketinimus apriboti rusų judėjimą: ragina palaukti Suomijos

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Rugilė AugustaitytėŠaltinis: BNS


245257

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį pareiškė radę bendrą regioninį sutarimą neįsileisti turistines vizas turinčių Rusijos piliečių. Vis tik Suomija nuo iniciatyvos kiek atsitraukė, kadangi, pažymėjo Suomijos užsienio reikalų ministras, šalis ketina palaukti Europos Komisijos (EK) patarimo.

„Mes galime kontroliuoti tik savo vizų išdavimą, bet dėl kitų vizas išdavusių šalių turime pasiteirauti EK, ar tikrai teisiškai galima panaikinti visus Šengeno principus. Šiuo metu tai yra neaišku“, – Kaune teigė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Į Baltijos šalių laikyseną sureagavusi opozicija mano, kad šalims ne tik vertėtų palaukti Suomijos sprendimo, tačiau, pažymi jie, bendra laikysena turėtų būti surasta tarp visų Šengeno zonos šalių. Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad atskiras Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimas gali būti neefektyvus ir tai, anot jo, tik gali sukelti chaosą.

„Atskirai šalys narės negali paimti ir apsispręsti, nes tai nebus efektyvu. Turi būti europinis sprendimas ir įpareigojantis taisykles, nustatantis, kas ir kaip bus. Dabar vizas išduos kitos ambasados, kiti taikys kitokias aplinkybes ir mes turėsime chaosą, o efekto – neturėsime“, – Eltai teigė G. Paluckas.

Parlamentaras pabrėžia, kad sprendimas neįleisti Rusijos piliečių turi būti priimtas europiniu lygmeniu.

„Jei susiformavo politinė valia, kad nenorime matyti rusų turistų, tai įgyvendinti reikia protingai ir gebėti sprendimus įgyvendinti. O ne kažką padaryti ir po to teisintis“, – pridūrė jis.

Analogiškos pozicijos laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Parlamentaras teigė sunkiai įsivaizduojąs Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmingą sprendimo įgyvendinimą be bendros Europos Sąjungos pozicijos.

„Bet koks sprendimas yra galimas. Bet mano pozicija buvo ir bus, kad, jei esame ES nariai ir stengiamės turėti vieningą politiką, tai visose srityse, tame tarpe ir šitoje, mes jos laikomės“, – kalbėjo politikas kartu pridurdamas, kad sprendimo įgyvendinimas yra sunkiai įsivaizduojamas.

„Šengeno sutartyje labai aiškiai numatyta, kaip galioja, kur galioja Šengeno valstybių išduotos vizos. Tai kaip tai bus įgyvendinta, tegul ar valdantieji, ar ministras Landsbergis, ar dar kažkas labai aiškiai paaiškina, koks bus mechanizmas. Jei mechanizmas bus veiksmingas, tai viskas tvarkoje. Bet aš šiandien sunkiai įsivaizduoju, kaip tą padarys, jei Šengeno vizą gaus Rusijos pilietis, pavyzdžiui, Prancūzijoje, tai kaip jis bus neįleistas į Lietuvą“, – svarstė S. Skvernelis.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė mano, kad Baltijos šalys prieš priimant sprendimą turėtų palaukti bent jau Suomijos aiškios pozicijos.

„Manau, kad tikslas buvo derinti bendrą poziciją, tai nieko neatsitiktų, jei palauktų suomių, kurie galbūt nori aiškesnio išaiškinimo. Tai vis tik norėtųsi bendresnės pozicijos, kad neliktumėme vėl vieni su savo matymu“, – teigė A. Norkienė.

Anot parlamentarės, jei nuo pat pradžių klausimas buvo derinamas tarp keturių valstybių, yra logiška palaukti visų diskusijos dalyvių atsakymų.

ELTA primena, kad ES valstybių narių ministrai praėjusią savaitę susitarė sustabdyti 2007 m. ES ir Rusijos susitarimą dėl supaprastinto vizų išdavimo. Rusai, prašantys vizų patekti į Šengeno zoną – 22 ES valstybes nares bei Norvegiją, Islandiją, Šveicariją ir Lichtenšteiną, – dabar mokės 85, o ne 35 eurų mokestį. Standartinis tokio prašymo nagrinėjimo laikas bus pratęstas nuo 10 iki 15 dienų, o kai kuriais atvejais tikrinimas tęsis iki 45 dienų. Daugkartinės vizos bus ribojamos. Nuo šiol pareiškėjai turės pateikti daugiau dokumentų, patvirtinančių jų prašymą.

Kai kurios su Rusija besiribojančios ES šalys – Suomija, Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva – pradėjo griežtinti sienų kontrolę ir reikalavo visiškai uždrausti vizas. Trečiadienį Kaune susitikę Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai teigė radę bendrą sutarimą neįsileisti turistines vizas turinčių Rusijos piliečių. Ministrai tikisi sprendimą rasti artimiausiu metu. Vis tik Suomija ketina laukti EK išaiškinimo.