Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Žygimantas Gedvila/BNS/Fotobankas
Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS
Seimo narė tvirtina, kad tokiu reguliavimu būtų išvengiama „demoralizuojančių pavyzdžių, kuomet visuomenei yra siunčiama dviprasmiška žinia, kad valstybė yra pakliuvusi į jos stabilumui ir išlikimui pavojingą situaciją, bet tai nėra priežastis ministrams atsisakyti kasmetinių atostogų“.
Vyriausybės įstatymas šiuo metu numato, kad Vyriausybės nariai turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas.
A. Kubilienė šią nuostatą siūlo papildyti, kad minimaliosios kasmetinės atostogos Vyriausybės nariams nesuteikiamos, jeigu valstybėje yra paskelbta karo arba nepaprastoji padėtis.
„Teisė į poilsį yra kiekvieno asmens konstitucinė teisė, bet, kaip ir daugelis kitų konstitucinių teisių, ši teisė nėra absoliuti ir gali būti proporcingai ribojama įstatymu esant reikšmingoms aplinkybėms“, – aiškinamajame rašte teigia iniciatorė.
Šiemet dauguma ministrų ketina ilsėtis liepą, rugpjūtį, o premjerė Ingrida Šimonytė savo atostogų dar nesuplanavo.
Pagal ministrės pirmininkės potvarkį, pirmas vasaros atostogų išėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, potvarkiu patvirtintos ir kitų ministrų atostogos.
Dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną ir šiuo metu yra pratęsta iki rugsėjo vidurio.