PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Liepos 13 d. 16:34

Opozicija siūlo didinti matematikos pamokų, leisti nemokamai studijuoti neišlaikiusiems

Lietuva

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Paulius PerminasŠaltinis: BNS


240134

Daug moksleivių šiemet neišlaikius matematikos egzamino, opozicijos Švietimo ir mokslo komiteto nariai siūlo nuo naujų mokslo metų didinti šio dalyko pamokų skaičių, leisti į valstybės finansuojamas vietas pretenduoti ir neišlaikiusiems.

Matematikos egzamino šiemet neišlaikė 35,4 proc. jį laikiusių moksleivių.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo suteikti galimybes jiems pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą.

„Galbūt galėtume antrame stojimų ture, kai kalbam apie valstybės finansuojamas aukštojo mokslo vietas, sudaryti galimybę tiems, kurie neišlaikė matematikos egzamino, bet kitus tiksliuosius mokslus arba su kryptimi susijusius mokslus, dalyvauti konkurse“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė parlamentarė.

Tarp kitų pasiūlymų buvo pateiktos galimybės didinti matematikos pamokų skaičių, valstybės finansuojamu vietų skaičių universitetuose.

„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša teigė, jog būtina peržiūrėti esamas programas, jas modernizuoti, atskirti bendrojo ugdymo rezultatus nuo stojimo į aukštąjį mokslą.

„Reikia peržiūrėti programas (...). Svarbiausias dalykas šitoj vietoj – naujosios metodikos: jų nėra“, – sakė seimo narys.

Kritikavo nuoseklių sprendimų trūkumą

I. Kačinskaitė-Urbonienė kritikavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės planus, jog ateityje dešimtokai privalėtų išlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP).

„Tu turi išlaikyti, arba turėsi kartoti kursą, bus skiriama papildoma pagalba“, – kalbėjo parlamentarė.

„Mano manymu, tai absurdiškas ir blogas sprendimas. Mes kaip tik turėtume visiškai priešingai veikti. Nuo ketvirtos klasės įvertinti kur yra spragos vaiko ir jam per individualų mokymosi planą padėti tas spragas ištaisyti“, – tvirtino ji.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės, Vilijos Targamadzės teigimu, pagrindinės švietimo sistemos problemos yra ugdymo mokslo ignoravimas, nuoseklių sprendimų nebuvimas.

„Reikia išanalizuoti situaciją, pamatyti kokie veiksniai veikia ir ko mes siekiam, tikslo, rezultato, paradigmų reikia žiūrėti (...). Suprasti kas yra ugdymo mokslas, o ne žiūrėti vien iš vadybinės pozicijos“, – kalbėjo seimo narė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prastų egzamino rezultatų priežasčiai išsiaiškinti sudarė ekspertų komisiją. Jos išvadose pažymima, kad didelio egzaminą neišlaikiusių mokinių skaičiaus negalima sieti su užduoties sudėtingumu ir visų praėjusių metų minimalius reikalavimus atitinkančios užduotys yra panašaus sudėtingumo.

Būti išlaikius valstybinį matematikos egzaminą reikia norint stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas. Be šio, reikia išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną laisvai pasirenkamą egzaminą.