Politika | 8 MIN.
Dar pavasarį Seimui pakeitus parlamento statutą, įtvirtinta per pandeminį laikotarpį taikyta balsavimo dėl teisės aktų praktika. Kaip ir tada, kai šalyje siautė COVID-19, taip ir dabar – parlamentarai apsisprendžia dėl įstatymų projektų ne po kiekvieno iš jų aptarimo, bet išreiškia savo valią iš anksto nustatytame balsavimo laikotarpyje.
Ir nors tokia iniciatyva susilaukė pakankamo Seimo narių palaikymo, parlamento opozicija negaili kritikos, jų manymu, ydingai praktikai. Politikai neslepia, jog norėtų grįžti prie ankstesnio balsavimo – piktinamasi ne tik paviršutiniškomis diskusijomis dėl įstatymų projektų, bet ir pasyviu dalyvavimu plenariniuose posėdžiuose. Be to, opozicijos atstovų įsitikinimu, valdantieji įtvirtino pandeminiu metu taikytą balsavimo politiką tik tam, jog išlaikytų itin trapią daugumą. Todėl tuščių vilčių opozicijos politikai nepuoselėja ir nesitiki, kad siūlymai grįžti prie ankstesnės tvarkos sulauks koalicijos palaikymo.
Tuo metu Seimo vadovybė yra įsitikinusi, kad statute įtvirtinta tvarka leidžia parlamentarams efektyviau išnaudoti savo laiką – ruoštis ir nagrinėti savos srities įstatymus, rengti klausimus komitetų posėdžiams. Tačiau, pasak parlamento vadovės, iniciatyvos dėl Seimo statuto pokyčių galėtų būti svarstomos.
Seimo pirmininkė: parlamento darbas nesusiveda į sėdėjimą nuo 10 val. ryto iki 18 val. vakaro
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad parlamento statute įtvirtinta balsavimo intervalų tvarka suteikia politikams daugiau laisvės. Nors tikina girdinti įvairias nuomones ir tam tikrus nusiskundimus, politikė akcentuoja, kad Seimo narių darbas nėra tik sėdėjimas plenarinių posėdžių salėje – posėdžio metu parlamentarai gali pasiruošti kitus darbus, nagrinėti savo srities teisės aktus, pasirengti parlamento komitetų bei komisijų posėdžiams.
„Parlamentaro darbas tikrai nesusiveda į sėdėjimą į nuo 10 val. ryto iki 18 val. vakaro parlamento salėje. Mano vertinimu, parlamentaras turi rasti laiko gilintis į įstatymo projektus iš savo srities, ruoštis komitetų posėdžiams ir susitikimams“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš kaip Seimo pirmininkė, kaip Seimo posėdžiams pirmininkaujanti girdžiu pamąstymus, kad nėra gerai, kad kažkuriuo metu Seimo salėje nėra daug Seimo narių. Bet aš atkreipčiau dėmesį, kad tie, kam yra tekę lankytis kitose Vakarų ar Šiaurės Europos šalių parlamentuose, tikrai paliudys, kad parlemento darbe dažna situacija, kai parlamento salėje yra palyginti nedidelis skaičius parlamentarų. Būtent tų, kurie konkrečiai dirba su svarstomu klausimu. Pristato komiteto išvadą, užduoda klausimus, arba pristato frakcijų pozicijas“, – aiškino ji.
Vis dėlto, užtikrinti, kad kiekvienas posėdyje nedalyvaujantis politikas iš tiesų efektyviai išnaudoja laiką tarp balsavimo intervalų, yra neįmanoma, pripažino V. Čmilytė-Nielsen.
„Negali laiduoti, kad kiekvienas parlamentaras produktyviai tą laiką leidžia. Bet jei mes pasitikime savo rinktais žmonėmis, matyt, darome prielaidą, kad jie tuo metu, kai nebūna Seimo salėje, kai nėra įpareigoti būti Seimo salėje balsuojant... Jie leidžia laiką taip pat produktyviai darydami ir kitus darbus“, – svarstė politikė.
Bet, tęsė pirmininkė, parlamentas galėtų apsispręsti, jeigu atsirastų iniciatyvų pakoreguoti Seimo statutą ir grąžinti balsavimo tvarką į priešpandeminį režimą.
„Tam, kad būtų pakeista tvarka, reikėtų keisti statutą. Tai Seimo daugumos valia. Jei bus tokių iniciatyvų, pavyzdžiui, iš opozicijos pusės, mes svarstysime ir balsuosime“, – nurodė liberalė.
Opozicija: valdančioji dauguma siekia mobilizuoti visus koalicijos narius
Parlamento opozicija balsavimą tik iš anksto nustatytais laikotarpiais laiko ydinga praktika. Pasak Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio, balsuojant ne po kiekvieno įstatymo projekto, plenarinių posėdžių salė būna pustuštė, todėl diskusijų ir debatų kokybė krenta, o į Seimo salę atskubėję politikai pasitiki tik frakcijų seniūnų nuorodomis, kaip balsuoti.
„Man atrodo, kad balsavimas po kiekvieno klausimo padaro diskusiją tuo klausimu vaisingesnę. Dabar daugeliu atvejų matome, kai balsavimas numatytas iš anksto, tiesiog diskusijos ir klausimų svarstymas praktiškai tuščioje salėje vyksta. Kolegos neišklauso motyvų, neišklauso argumentų ir balsuoja, galima daryti prielaidą, ne visiška įsigilinę į įstatymų projektus“, – tvirtino politikas.
„Dabar ateina tik į balsavimą, diskusijose nedalyvauja, dėl motyvų – nedalyvauja. Natūralu, kad kliaunasi tik frakcijos vadovybės išsakyta pozicija, kuri kartais yra vienpusė“, – apgailestavo jis.
Jam antrino ir Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė. Politikė pastebėjo, kad seniau – balsuojant po kiekvieno darbotvarkės klausimo – Seimo posėdžiai būdavo gerokai aiškesni. Be to, opozicijos atstovė abejojo, ar parlamento salę palikę politikai iš tiesų atidžiai stebi posėdžio transliacijas savo kabinetuose ir klausosi salėje verdančių diskusijų.
„Seimo nario darbas nėra tik mygtukų spaudymas ar balsuoti pagal tai, kaip seniūnas parodo, kai jau atbėgi. Bet yra tos pačios diskusijos ir keitimasis nuomonėmis, ir kompromisų ieškojimas“, – nurodė A. Širinskienė.
„Kolegos tikrai ir pasimeta, kada neseka posėdžių, kai skaitomas tik projekto numeris. To aiškumo didesnio tikrai būtų balsuojant po kiekvieno projekto ir būtų visai kitos diskusijos, kada visi Seimo nariai salėje“, – neabejojo ji.
Vis dėlto, abu politikai yra įsitikinę – valdantieji vengia grįžti prie senosios tvarkos, mat stengiasi išlaikyti daugumą Seime. Šiuo metu koaliciją sudaro tik kiek daugiau nei pusė parlamentarų – 73 Seimo nariai. Tačiau, pastebėjo A. Mazuronis, didelė dalis politikų yra Vyriausybės nariai, todėl, parlamentaro įsitikinimu, ministrams yra gerokai paprasčiau atvykti į Seimą tik balsavimams, o ne sėdėti posėdžiuose visą dieną.
„Reikia atvirai pasakyti, kad šitokį balsavimo būdą valdantieji sugalvojo ne šiaip kad efektyvinti Seimo darbą, tačiau tam, kad valdančiai daugumai, kurią sudaro 73 Seimo nariai, būtų lengviau sumobilizuoti visus būtinus Seimo narius“, – tvirtino „darbietis“.
„Jeigu vyksta balsavimas po kiekvieno klausimo, natūralu, kad ministrai turi sėdėti visą dieną, norint dalyvauti balsavimuose. Dabar išeina kas kur, rūpinasi savo reikalais ir ateina tik ant balsavimo, balsuoja taip, kaip valdančiajai daugumai reikia. Čia politinės nomenklatūros dalykas – tiesiog valdantieji pasidarė taip, kaip sau patogiau dirbti tokiomis sąlygomis, su tokia minimalia dauguma“, – tęsė A. Mazuronis.
A. Širinskienė priminė, jog ankstesnės kadencijos Seimas susidūrė su panašia trapios daugumos problema, tačiau dirbti teko tradiciniu būdu – atidžiai skaičiuoti, kiek Seimo narių ir balsų kuris įstatymo projektas pelnys. Dabar, nurodė politikė, „galvos sukimo nėra“.
„Aš atsimenu kai būdavo su premjeru Skverneliu ir kitais ministrais, tikrai turėdavome ir skaičiuoti balsavimus, ir sukti galvą, kaip paprašyti, kad jie atvyktų – dabar to galvos sukimo nėra. Visi labai aiškiai žino, kada yra tas laikas ir atbėga tekini pabalsuoti“, – pasakojo ji.
„Valdantiesiems yra labai patogu pasidaryti tokius balsavimų intervalus ir atvykti pabalsuoti iš Vyriausybės rūmų kokius keturis ar tris kartus per dieną. Dėl to tie intervalai, mano galva, ir buvo įtvirtinti Seimo statute kaip jau ne pandeminė balsavimo tvarka, bet kaip nuolatinė Seimo darbo tvarka“, – konstatavo politikė.
Klausiami, ar opozicija imsis kokių nors veiksmų ir bandys Seimą sugrąžinti prie ankstesnės tvarkos, abu politikai teigė nepuoselėjantys tuščių vilčių – norint pakeisti parlamento statutą, reikia 71 Seimo nario balso. Todėl parlamentarai, nors teigia ir bandysiantys, tačiau abejoja, ar šis parlamentas begrįš prie priešpandeminio darbo.
„Žinoma, kad bandysime kelti tą klausimą vėl susirinkus. Tik aš turiu mažai vilties, nes matau, kad politinės valios šitame Seime dirbti tokiu būdu, kuris ir rinkėjams aiškesnis, ir politikams aiškesnis, ir sprendimai priiminėjami labiau įsigilinus į klausimus, būtų logiškiau. Bet šitame Seime politinės valios trūksta tą padaryti“, – apgailestavo A. Mazuronis.
„Opozicija tikrai neturi šansų, nes Seimo statutas yra keičiamas apsunkinta tvarka – ten reikia turėti 71 už. Vien skaičiaus prasme opozicija tiek neturi, kad keitimus galėtų padaryti. Kiek mes siūlėme anksčiau Statuto pakeitimą, valdančiuosius grįžti į normalią, darbinę padėtį, visą laiką būdavo ar vieno, ar kito preteksto sugalvojimas ir atmetama“, – kolegai antrino A. Širinskienė.
ELTA primena, kad šių metų gegužę Seimas pakeitė parlamento statutą, numatant, kad „dėl įstatymo projekto priėmimo metu svarstomų pasiūlymų, straipsnių priėmimo ir viso įstatymo projekto priėmimo balsuojama Seimo posėdžio darbotvarkėje numatytu balsavimo laikotarpiu, kuris nustatomas vieną ar du kartus Seimo rytiniame ir vakariniame posėdyje.“
Anksčiau galiojo tvarka, numatanti, kad Seimo pirmininkas kartu su Seimo pirmininko pavaduotojais pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę sudarydavo detalų kiekvienos posėdžių dienos darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui turėdavo būti atskirai nurodytas pranešėjas ir svarstymo ar balsavimo laikas.
etaplius TV
0
