Opozicija kalba apie interpeliaciją G. Landsbergiui, prezidentui didesnių priekaištų neturi

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA

240223

Europos Komisijai (EK) pateikus išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui, opozicija vis garsiau pradėjo reikalauti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio politinės atsakomybės. Pasak valdančiųjų politinių oponentų, šioje situacijoje vis dar lieka neatsakyta į labai daug klausimų, iš jų – ir koks buvo paties prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo derantis su EK dėl Kaliningrado tranzito. Todėl Seimo opozicija jau be užuolankų kalba apie G. Landsbergiui gresiančią interpeliaciją, kurios metu iš ministro tikimasi konkrečių atsakymų.

G. Paluckas palaiko interpeliaciją: G. Landsbergis turi atsakyti į konkrečius klausimus

Lietuvos socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad dėl susidariusios situacijos pagrindinė atsakomybė krenta užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui.

„Yra įstatymas dėl tarptautinių sankcijų taikymo. Ir tame įstatyme yra labai aiškiai pasakyta, kad už tarptautinių sankcijų taikymą, interpretacijas ir kitus dalykus yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija. Ir po paskutinių įstatymo pataisų, įsigaliojusių gegužės 17 d., komisija, kuriai asmeniškai turi vadovauti užsienio reikalų ministras“, – atkreipia dėmesį G. Paluckas.

Tuo tarpu prezidento atsakomybės dėl Kaliningrado tranzito krizės politikas tikina nematantis.

„Priėmus sprendimą Lietuvos vardu jį reikia ginti visose institucijose ir jis sąžiningai tai darė. (...) Mano žiniomis, tiek, kiek esu kalbėjęs ir su diplomatais, ir su mūsų europarlamentarais, kurie irgi girdi tuose koridoriuose visą informaciją, prezidentas G. Nausėda savo darbą atliko ir jį atliko teisingai“, – akcentavo jis.

Todėl, G. Palucko teigimu, reaguodama į susidariusią situaciją opozicija ketina reikalauti G. Landsbergio atsakomybės – bus renkami parašai interpeliacijai.

„Interpeliacija būtų prasminga. Kolegos demokratai iš pradžių gal abejojo, bet kiek girdėjau paskutinius pareiškimus, jie irgi mano, kad interpeliacija būtų reikalinga“, – Eltai teigė G. Paluckas.

„Ir ne tuo tikslu, kad mes manytume, jog yra įmanoma politinį koalicijos lyderį G. Landsbergį išversti iš posto, tai yra truputį naivu, nes tada, tikėtina, griūtų koalicija, bet tam, kad būtų užduoti labai konkretūs klausimai ir būtų pateikti atsakymai remiantis dokumentais ir tiksliais įvykiais, ir veiksmais, kurie buvo atlikti ir padaryti“, – pažymėjo jis.

G. Paluckas akcentuoja, kad ministras interpeliacijos metu turės atsakyti į labai konkrečius klausimus, kurių opozicijai kyla nemažai.

„Dabar mes irgi samprotaujame, o G. Nausėda čia kada įsijungė? O kaip tos gairės, ar konsultavosi URM formaliai su EK, ar patys tik sugalvojo, kad va atėjo kalendorius ir taikome visas sankcijas kaip suprantame? Kodėl nebuvo įsteigta komisija turėjusi spręsti tuos klausimus su G. Landsbergiu priešakyje? Tai yra klausimai, kurie yra labai tikslūs ir į juos labai tiksliai turi atsakyti interpeliuojamas ministras“, – pabrėžė jis.

Visgi G. Paluckas teigia, kad dar reikia pasverti, ar verta dėl interpeliacijos G. Landsbergiui klausimo šaukti neeilinę Seimo sesiją, ar visgi vertėtų palaukti rudens.

S. Skvernelis: interpeliacijos galimybės neatmetame

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat neatmeta galimybės G. Landsbergiui inicijuoti interpeliaciją. Visgi, pasak jo, prieš priimant sprendimą dėl interpeliacijos, ministras yra laukiamas frakcijos posėdyje.

„Mes tikimės, kad užsienio reikalų ministras kitą savaitę atvyks į frakcijos posėdį ir mes ten galėsime pasikalbėti dalykiškai, labai rimtai. Tie paaiškinimai yra reikalingi ir galbūt įtikins, kažką pakeis, bet atrodo, kad situacija tokia – eilinis Lietuvos nesusipratimas tarptautinėje erdvėje, kur tą veidą Lietuvos turi gelbėti po to EK“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

„Po šio frakcijos susitikimo su ministru ir priimsime galutinius sprendimus. Mes puikiai suprantame, kad šioje Vyriausybėje visi ministrai, kad ir ką jie bedarytų, ir kaip bedirbtų, yra tinkami ministrei pirmininkei, matosi, kad ir Prezidentūrai lygiai taip pat yra tinkami. Tai interpeliacijos prasmė yra vienintelė – kad tie klausimai būtų iškelti ir į juos reikėtų viešai atsakyti, būtų diskusija, visuomenė galbūt daugiau sužinotų peripetijų“, – akcentavo jis.

Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad tai nėra pirmas G. Landsbergio paslydimas užsienio politikoje.

„Tai nėra vien simbolika. Aš suprasčiau, kad jei tai būtų vienas ar antras paslydimas, bet dabar jie yra nuolatiniai. Ir mes nežinome, ko laukti, mes tampame tokia valstybe, kuri yra neprognozuojama užsienio politikos srityje. Tai čia yra blogiausias dalykas ir tai mato mūsų užsienio partneriai“ , – sakė jis.

S. Skvernelis taip pat pažymi, kad kol kas dar neatsakytas klausimas dėl prezidento vaidmens derantis su EK dėl Kaliningrado tranzito.

„Užsienio politikos reikalų lauke žaidžia arba atstovauja tiek prezidentas, tiek ir užsienio reikalų ministras. Tai kas dabar kokį indėlį ten į nešė, tai galbūt jie galėtų ir patys atsakyti“, – pabrėžė jis.

R. Karbauskis: jei interpeliacija bus inicijuojama, pasirašysime

Savo ruožtu LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad EK pateiktas išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito yra teisingas ir logiškas. O dėl to, kad, politiko teigimu, Lietuva nesulaukusi EK gairių paskubėjo taikyti sankcijas tranzitui į Kaliningradą, neabejotinai, yra G. Landsbergio kaltė.

„Mes davėme rusų propagandos mašinai kuro. G. Landsbergis ir jo draugai, norėdami atrodyti didžiausiais patriotais pasaulyje, jie realiai dirbo rusų propagandai“, – piktinosi R. Karbauskis.

Visgi politikas skeptiškai vertina Seimo galimybes G. Landsbergiui surengti interpeliaciją. R. Karbauskis įsitikinęs, kad apie G. Landsbergio atsakomybę prakalbęs S. Skvernelis nesiryš inicijuoti interpeliacijos.

„Mačiau Sauliaus pareiškimą, kad demokratai reikalauja G. Landsbergio atsakomybės, bet čia yra paprasčiausiai bandymas padaryti Lietuvos žmones kvailiais. Ką tik jie (S. Skvernelio frakcija – ELTA) balsavo, jų balsais priimtas sprendimas dėl V. Landsbergio, sprendimas, kurį praeitoje kadencijoje Saulius juodai kritikavo, ir staiga jis pakeičia poziciją“, – atkreipė dėmesį jis.

Visgi R. Karbauskis akcentuoja, kad jeigu prašai dėl interpeliacijos G. Landsbergiui būtų renkami, LVŽS frakcija šią iniciatyvą palaikytų.

„Jeigu S. Skvernelis parašus rinks, garantuoju 20 balsų, mes visi pasirašysime. Bet netikiu, kad parašai bus renkami, nė trupučio“, – patikino jis.

Politikas įsitikinęs, kad net ir surinkus reikiamus parašus interpeliacijai, G. Landsbergio kaip užsienio reikalų ministro postas nesudrebėtų.

„Mes galime šnekėti apie atsakomybę, bet žinant G. Landsbergio aroganciją ir jo požiūrį į savo veiklą, tai juokinga šnekėti apie tai, kad jis kada nors prisiims atsakomybę. Jis jos niekada neprisiims“, – pabrėžė jis.

Kaliningrado tranzito klausimas tapo trinčių tarptautinėje ir vidaus politikoje priežastimi

Po kelias savaites trukusių diskusijų EK paskelbė naujas gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Toks sprendimas priimtas po to, kai birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi politikai, šis draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.

Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.

Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, kad draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.

Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą ir šalies viduje. Opozicinės partijos reiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei, kad ši apribojimus Kaliningrado tranzitui įvedė prieš tai nesuderinusi su ES institucijomis ir partneriais. Galiausiai po EK išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui S. Skvernelio vadovaujama partija pareikalavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės. Nepasitenkinimą Vyriausybės veikla reiškė ir dalis valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti, net spaudžiant ES valstybėms ir EK, nuo pritaikytų apribojimų Rusijos prekėms, gabenamos tranzitu per Lietuvą.

Trečiadienį Europos Komisijos sprendimą paskelbus oficialiai užsienio reikalų ministras, prezidentas ir premjerė nesuskubo pakomentuoti susiklosčiusios situacijos. Iš karto sureagavo tik Užsienio reikalų ministerija – ji išplatino pranešimą spaudai. G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija aiškino, kad Lietuva, kaip „transatlantinės bendruomenės narė“, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių, EK pozicijų bei vertinimų.

Nepaisant valdančiųjų gretose gana aiškiai reikštų nuostatų, kad nėra jokio pagrindo ir reikalo leisti ES sankcionuotoms rusiškoms prekėms vėl judėti tranzitu per Lietuvą, URM išplatintame pranešime kritikos Europos Komisijai ir jos paskelbtam išaiškinimui nepareiškė.

„Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę“, – teigė ministerija.

Kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino trečiadienį Atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.

Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės Ingridos Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui. Kartu ji pažymėjo, kad Lietuvos institucijos sveikina ne pačias EK gaires, o gairių nuostatas.

„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos institucijos sveikina ne pačias gaires, o tas gairių nuostatas, kurios labai aiškiai sako štai ką: kad nėra jokio grįžimo į situaciją, kuri buvo birželio 16 dieną, kai visos prekės galėjo būti gabenamos tranzitu per ES teritoriją į ir iš Kaliningrado“, – teigė I. Šimonytė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt