Opozicija įspėja: leidimas miškuose statyti vasarnamius gali paskatinti nesustabdomą urbanizaciją

Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariams pasiūlius leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius vasarnamius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas sako – pribrendo laikas reglamentuoti šią sritį, aiškiai nurodant, kas ir kur yra leidžiama statyti. Visgi, jo pavaduotoja, konservatorė Aistė Gedvilienė baiminasi, kad įkišus koją į mišką bus nebeįmanoma sustabdyti urbanizacijos.

L. Jonauskas: turi būti griežtos taisyklės ir labai aiškios sąlygos

Populiarėjant vadinamajam „glampingui“ (poilsiavimui gamtoje su visais patogumais) ir miškuose dygstant nestandartiniams statiniams – įvairiems kupolams, medžio nameliams, nameliams ant vandens – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko nuomone, yra poreikis šią sritį reglamentuoti taip, kad nebūtų palikta vietos piknaudžiavimui ir tokios turizmo šakos neigiamam poveikiui aplinkai.

„Todėl tikrai negalime užsimerkti ir įsivaizduoti, kad šioje vietoje viskas gerai ir problemų nėra. Kupolai, medžio nameliai dabar dygsta bet kur, kur tik kas sugalvoja. Aplinkosaugininkai randa daugybę pažeidimų, netinkamai ir neleistinose vietose įrengtus statinius įpareigoja griauti, juos patraukti“, – Eltai sakė L. Jonauskas. 

Jo nuomone, tokius namelius galima leisti statyti tik pagal griežtas taisykles, nepaliekant jokių galimybių piktnaudžiavimui. 

„Šiuo metu kartais ir patys tokių namelių statytojai nelabai supranta, kas leidžiama, kas draudžiama, savaip interpretuoja galiojančius teisės aktus. Turi būti aiškiai reglamentuota, kas ir kur yra leidžiama statyti, o kas ir kur draudžiama. Manau, tokie nameliai gali būti leidžiami statyti tik pagal griežtas taisykles ir labai aiškias sąlygas, išimtinai tik rekreacinės paskirties teritorijose, kur nebūtų pakenkiama biologinei įvairovei ir miško ekosistemoms. Visgi reglamentavimas turi būti peržiūrėtas atsakingai, remiantis kitų šalių praktika, kad nebūtų palikta pilkųjų zonų piktnaudžiavimui ir medžio namelio projektai netaptų prabangiais gyvenamaisiais statiniais miškuose”, – sako L. Jonauskas.  

A. Gedvilienė: yra 250 tūkst. miškų savininkų, teoriškai galėtų atsirasti tiek pat vasarnamių

Savo ruožtu Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkė A. Gedvilienė pastebi, jog Lietuvoje yra apie 250 tūkst. privačių miškų savininkų, vidutinė valda siekia apie 3 ha.

„Priėmus tokį įstatymą teoriškai miškuose galėtų atsirasti tiek pat vasarnamių“, – sakė ji Eltai. 

Parlamentarė baiminasi, kad leidus miškuose statyti vasarnamius, ateityje gražiausios teritorijos gali virsti gyvenamaisiais kvartalais.

„Prie vasarnamio reikės keliuko. Po kurio laiko atsiras poreikis apsitverti nuo smalsios visuomenės, dar po kiek laiko atsiras poreikis apšvietimui, dar vėliau bus piktinamasi, kad valstybė per daug kišasi į statybos ribojimus miškuose, dar vėliau pradės trukdyti miško žvėrys, tada vienas kitas medis maišys kokybiškam poilsiui ir taip be pabaigos. Galiausiai gražiausi miškai, paežerės virs gyvenamaisiais kvartalais. Bijau, kad įkišus koją į mišką, bus nebeįmanoma sustabdyti urbanizacijos“, – prognozuoja A. Gedvilienė. 

Kaip ELTA jau skelbė, „Nemuno aušros“ frakcijos narys Martynas Gedvilas kartu su kitais šios frakcijos nariais įregistravo  Miškų įstatymo pataisas, siūlančias leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius vasarnamius.  

Priėmus pakeitimus, laikantis tam tikrų sąlygų būtų leidžiama miško žemėje statyti laikinuosius poilsinius vasarnamius, kurių bendrasis plotas neviršija 24 kvadratinių metrų. Jei Seimas pritartų, statant poilsio namelius miško žemėje nereikėtų keisti žemės paskirties.

Siūloma leisti statyti vasarnamius tik IV grupės – ūkiniuose – miškuose, kai tai „neprieštarauja teritoriniams planavimo dokumentams ir aplinkosauginiams reikalavimams“. 

Beje, tokių statinių būtų negalima naudoti kaip nuolatinės gyvenamosios vietos. Įstatymo pataisos draudžia miške pastatytus poilsinius statinius pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. Jei statiniai būtų naudojami nesilaikant šio reikalavimo arba nustačius aplinkosauginius pažeidimus, grėstų statybos leidimo panaikinimas.  

Tuo metu į Miškų įstatymą siūloma įrašyti reikalavimą statant vasarnamius „nepažeisti miško ekosistemų vientisumo“, taip pat „būtų draudžiama daryti poveikį natūraliems vandens telkiniams, saugomoms teritorijoms ar gamtos paveldo objektams“. 

Vasarnamio statybai miško žemėje būtų reikalingas savivaldybės leidimas, kuris būtų išduodamas miško savininkui pateikus prašymą bei atitinkamus aplinkosauginius vertinimus.

Šiuo metu įstatymas draudžia miško žemėje statyti statinius, išskyrus tam tikras įstatymuose numatytas išimtis.