Operacinėje ir krepšinio aikštelėje lemiamas faktorius – greitis

Šiauliai

Audronio Rutkausko nuotr.

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

254096

Jonas Lazauskas – vienas jauniausių vadovų Šiaulių ligoninės administracijoje. 33-ejų medikas iš Kauno prieš metus priėmė iššūkį sėsti į Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centro vadovo kėdę. Šaltakraujiškumą, pastabumą ir teisingumą jis išlaiko ir operacinėje, ir... krepšinio aikštelėje, kur išmoko greitų ir tikslių sprendimų meno.

Pasiūlymas Kaunas–Šiauliai

Prieš metus gavęs pasiūlymą vadovauti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centrui, kaunietis J. Lazauskas svarstė maždaug mėnesį, nes sprendimas gyvenimą keitė radikaliai: šeima liko Kaune, reikėjo atsisakyti profesinių įsipareigojimų ankstesnėse darbovietėse, o Šiauliuose siūlomos pareigos žadėjo ne tik karjeros galimybę, bet ir didžiulę atsakomybę. Buvo ir bandžiusiųjų jauną vyrą atkalbėti, juolab, kad pradėti dirbti jis turėjo sudėtingu gydymo įstaigai laiku.

„Kai kalbėjausi su kolegomis Kaune, tai buvo sakančiųjų: „Geriau nelįsk, tik ant savo galvos svetimų problemų turėsi.“ O aš sakau: „Jei kviečia – vadinasi, pasitiki, tai reiškia, kad reikia važiuoti pabandyti“, – nesutriko gyvenimo iššūkius mėgstantis vyras.

Kaip nutiko, kad tokios svarbios pareigos patikėtos jaunam specialistui? Pats Jonas spėja, kad dėl žmogiškųjų savybių.

„Man buvo tekę dirbti su kai kuriais administracijos žmonėmis, tai jie mane pažinojo iš darbo kitose darbovietėse. Pasvėręs visus „už“ ir „prieš“, nusprendžiau, kad reikia pabandyti susidoroti su šiuo iššūkiu“, – karjeros Šiauliuose sprendimą priėmė kaunietis gydytojas J. Lazauskas.

Žmona Asta sutuoktinį palaikė ir ultimatumų dėl darbo kelionių Kaunas–Šiauliai nekėlė.

„Tas mano darbas toks pamaininis ir namiškiai ramiai sureagavo, sako: „Ar čia, ar ten – mažai tu namuose tebūni.“ Atsisakius ankstesnių trijų darboviečių, darbo krūvis sumažėjo, bet prisidėjo kelionės. Tas pats išeina, nelabai kas ir pasikeitė“, – sako šeimos galva ir dviejų sūnų tėvas.

Palikęs darbus Kauno ir Alytaus ligoninėse bei privačioje klinikoje, gydytojas Jonas atvyko į Šiaulius ir jau daugiau nei metus vadovauja didžiuliam Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centrui, kuriam priklauso dvi operacinės, du intensyvios terapijos skyriai, Lėtino skausmo gydymo poskyris ir paslaugas atnaujinusi barokamera. Iš viso jam pavaldus maždaug trijų šimtų žmonių kolektyvas.

Anes­te­zio­lo­gas rea­ni­ma­to­lo­gas Jo­nas La­zaus­kas dir­ba ope­ra­ci­nė­je ir va­do­vau­ja cent­ro 300 žmo­nių ko­lek­ty­vui. (Audronio Rutkausko nuotr.)

Startavo koronaviruso sąlygomis

Prisistatyti kaip jaunam žaviam profesionalui ir perspektyviam vadovui J. Lazauskui tuometė pandeminė situacija mažai galimybių teikė. Įsilieti į darbus naujokui ligoninėje teko itin sudėtingu laikotarpiu, kai žmonės jau buvo pavargę nuo reikalavimų, itin trūko medicinos personalo vadinamuosiuose „kovidiniuose“ skyriuose.

„Buvo didžiausias darbas su žmonėmis: įtikinti juos vietoje darbo operacinėje eiti dirbti į „kovidinį“ skyrių. Bet su didžiąja dalimi – ir gydytojais, ir slaugytojais, ir padėjėjais – pavyko susitarti. Dabar, po metų, jau nebėra to galvos skausmo, kaip suktis iš padėties, kai darbuotojai suserga, o pacientų pilna, o dar reikia pagelbėti kuriai kitai ligoninei“, – ekstremalią darbo Šiauliuose pradžią praeitų metų rudenį mena kaunietis.

Didžiausias iššūkis – žmonės

Dabar aplinkybės šiek tiek pasikeitė, tačiau problema išliko ta pati – trūksta personalo. Pasak jauno vadovo J. Lazausko, centras Šiauliuose aprūpintas taip, kad nelabai nusileidžia Kauno ar Vilniaus didžiosioms ligoninėms, bet didžiausias jo trūkumas – specialistų stoka.

„Didžiausias iššūkis – žmonių trūkumas, ypač anesteziologų reanimatologų. Jie pandemijos metu tapo labai reikalingi, pajuto savo vertę ir prisikviesti tuos žmones dabar nelengva. Dirba daug vyresnio amžiaus medikų, bet jie išeina į pensiją, tad bandome pritraukti jaunimo. Jei žmonių netrūktų, daug komfortiškiau jausčiausi, o dabar kiekvieną dieną bijau, kad kas nors susirgs ir neturėsiu, kuo jo pakeisti“, – nuolat galvą suka vadovas.

Kolektyvas didelis ir įvairus, kartais nuomonės ar požiūriai išsiskiria, tenka priimti ir ne visiems patogius sprendimus, tačiau J. Lazauskas bet kuriuo atveju laikosi nuostatos, kad reikia ieškoti kompromisų.

„Reikia visada visur ieškoti sąlyčio taškų, kompromisų. Kad ir koks vadovas esi, konfliktais ar ultimatumais problemų neišspręsi – nebe tie laikai. Geriau pasikalbėti ir kartu ieškoti, kaip situaciją pagerinti“, – sako vienų metų vadovaujamo darbo stažą skaičiuojantis centro vadovas.

Pasak J. Lazausko, šioje kėdėje pasėdėti reikia ne metus ir ne dvejus, kad imtum puikiai gaudytis visur, nes kasdien sužinai ką nors naujo, o dar ir keičiasi viskas.

Darbe ieško aukso viduriuko

Šešerius metus įprastą ekstrymą operacinėse J. Lazauskas dabar labiau pakeitė į administracinį darbą, tačiau klinikinės praktikos neapleidžia – keletą kartų per mėnesį budi ligoninės operacinėse kaip gydytojas anesteziologas.

„Reikia rasti aukso viduriuką: ir išlaikyti praktinius įgūdžius, ir spėti atlikti visus administracinius darbus. Šiuo metu šiek tiek labiau aukoju klinikinę patirtį, bet jaučiuosi taip, kad visi įgūdžiai labai greitai atsigamina. Kai tik galiu, renkuosi budėjimus operacinėse“, – įgūdžių nenori prarasti gydytojas.

Anesteziologas – tai operacinėje dirbantis gydytojas, kuris užmigdo žmones ir yra atsakingas už visas jų gyvybines funkcijas, taip pat miegą, nuskausminimą ir relaksavimą operacijos metu. Reanimatologai – tai medikai, dirbantys intensyvios terapijos skyriuose su sunkiausiais ligoniais, kurių būklė reikalauja skubios intervencijos ir neatidėliotinų veiksmų.
J. Lazauskui labiausiai patinka dirbti operacinėse.

Lemiamas faktorius – sprendimų greitis

Įgūdį greitai priimti sprendimus tuo metu, kai veiksmas jau vyksta ir nėra laiko atidėlioti, apsvarstyti ir analizuoti, J. Lazauskas išsiugdė labai anksti – dar paauglystėje… krepšinio aikštelėje.

Baigus krepšinio mokyklą, o vėliau iširus komandai, jis pradėjo teisėjauti krepšinio rungtynėse. Paauglystės hobis peraugo į papildomą veiklą. Gydytojas J. Lazauskas – dar ir nacionalinės kategorijos Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) teisėjas.

Abi veiklos – medicina ir krepšinis – panašios tuo, kad sudėtingas situacijas, nuo kurių priklauso kiti asmenys, reikia spręsti čia ir dabar.

„Yra ta paralelė, kad ir čia, ir ten sprendimai turi būti greiti ir tikslūs. Tai, matyt, man būdinga. Todėl vis dar nemetu teisėjavimo. Ir darbe panašiai dirbu, ir krepšinio aikštelėje. Nors atrodo, kad tai du skirtingi pasauliai ir poliai, bet labai panašus darbo pobūdis. Teisėjaujant negali ilgai galvoti, turi reaguoti per sekundės dalį. Jei šios savybės neturi, tai geru teisėju nebūsi. Operacinėje irgi negali ramiai sau savaitėlę kokią spręsti“, – paralelių įžvelgia vyras.

Grei­tų ir tiks­lių spren­di­mų me­ną J. La­zaus­kas to­bu­li­na, vil­kė­da­mas „Betsafe-LKL“ tei­sė­jo marš­ki­nė­lius. (Jo­no La­zaus­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)

Klysti (ne)galima

Maža to, klysti nepageidautina: nes rungtynių metu tai gali lemti pergalę ar pralaimėjimą, o ligoninėje klaidos turi itin didelę kainą. Deja, klaidų pasitaiko visiems ir visur. Svarbu, kaip į jas reaguoji ir ko imiesi po to.

„Padarei klaidą rungtynių metu – reikia apie ją tuo metu pamiršti ir susikaupti dirbti toliau, o po rungtynių – žiūrėti, analizuoti. Operacinėje padarius klaidą, reikia ją taisyti, jei įmanoma. Jei ji su tam tikromis pasekmėmis – mažinti jas. Ir būtinai analizuoti ir savo, ir skyriaus darbą, kodėl jos įvyksta ir ką daryti, kad jų nebūtų.

Deja, pas mus daugelyje sričių, medicinoje irgi, nesusiformavusi nuostata, kad klaidas slėpti yra blogai. O juk paslėpta klaida vėl gali nulemti tokią pat klaidą. Vakarų šalyse klaidos yra registruojamos ir analizuojamos. Gaila ir liūdna, kad mes iki tokios kultūros dar neužaugome“, – svarsto operacinėje dirbantis medikas.

Tam trukdo negatyvus vertinimas ir kaltinimų baimė. Nors, pasak J. Lazausko medicinoje nuo klaidų niekas neapsaugotas, jos vyksta ir būtina galvoti, ką daryti, kad nepageidaujamų įvykių būtų būtų mažiau.

„Turime ligoninėje nepageidaujamų įvykių registrą. Skatiname, kad į jį būtų registruojami įvykiai , kurie turėjo žalą pacientui, kad ir minimalią ar net galimai galėjo sukelti komplikaciją“, - sako centro vadovas.

Kaip ir operacinėje, taip ir aikštelėje reikalingi tikslūs sprendimai, o klaidos sąvoka viename ir kitame kontekste įgauna kitokią vertę. „Aikštelėje klaida lemia prarastą tašką, kamuolį, o ligoninėje – mažesnę ar didesnę žalą paciento sveikatai“, – pokalbį užbaigia gydytojas anesteziologas reanimatologas Jonas Lazauskas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt